Kai didelė kompanija, o didžiąją jos dalį sudaro vaikai, ir dar sekmadienis – vaikų diena, žinoma, kad kur pietausime klausiame rekomendacijų ne „Riebaus katino“, o didžiausių maisto „ekspertų“ – vaikų. Aišku, kad be picų ar skrudintų bulvyčių ši diena neįsivaizduojama.
Tad veiksmas vyksta Klaipėdoje, prekybos centre su gražiu lietuvišku pavadinimu „Big2“. Todėl, kai vaikai išeina iš „Skypark“ prisišokinėję ir išalkę, reikia greit mąstyti galimus variantus kur juos pamaitinti. Kol sprendžiame šią dilemą, trumpai papasakosiu apie „apturėtas“ vaikų pramogas. Jei iš „lietuviško“ pavadinimo nelabai supratote kokios pramogos vaikams tame „Skyparke“, tai trumpai apibudinsiu: tai vieta, kurioje jūsų vaikai šokinės ant batutų. Lyg ir kažkieno prižiūrimi, bet iš tiesų tokioje masėje sužiūrėti tokį būrį vaikų neįmanoma. Todėl atsitikus nelaimei, prižiūrėtojai tik atlydės vaiką iki tėvų, atneš ledo maišelyje ir kvailu veideliu išlemens, kad kažkoks vaikas jam užšoko ant nugaros, pridėkite ledą ir palaikykite. Ir kaip niekur nieko pasišalins. Lūžo ar ne, tas klausimas lieka svarbus tik tėvams. Vaikas sėdi ir verkia, nugara nubrozdinta. Žodžiu iš to malonumo, tėvams vien stresas. Jei reiktų vertinti nagučiais, tai malonumus kuriuos gauna čia vaikai vertinčiau 5, o saugumą (-5) nagučiais.
Pakelti nuotaiką vaikams, bei juos gerai pamaitinti šiame „dideliame“ prekybos centre yra tik viena vaikų dėmesį traukianti vieta. Tai gerai daugumai žinoma picerija, kuri pasivadinusi vieno žinomo Amerikos komiko Charlie Spencerio Chaplino vardu. Nežinau kaip man pavyko, bet įkalbėjau didelę kompaniją paieškoti kitos vietos. Gal katino uoslė, ar dar kokie kiti antgamtiniai sugebėjimai mums leido surasti prekybos centro kamputyje įsikūrusią piceriją „Craft Pizza“.
Vos užėjus abejonių ar čia skaniai pavalgysime sukėlė tai, kad picerija buvo visiškai tuščia. Bet mūsų kompanijai su tokiu kiekiu vaikų ji puikiai tiko. Kol suaugę skaitinėjo meniu, vaikai smagiai leido laiką siausdami tuščioje kavinėje. Kadangi kompanija mūsų tikrai ne maža, šeši suaugę ir penki vaikai, mums puikiai tiko meniu siūlomas „vakarėlio pasiūlymas“. Keturios didelės picos už 22 eurus. Picas „Margaritą“ ir „Havajų“ jie jau įtraukę į tą ketvertuką, o dvi leidžia pasirinkti savo nuožiūra. Tad mes dar užsakome „New York“ ir „Double D“.
Picos atkeliauja greitai, o mes ir toliau jaučiamės kaip užsisakę visą piceriją, be mūsų kompanijos čia tik aptarnaujantis personalas. Atkeliavusios picos patraukia po kavinę belakstančių vaikų dėmesį, ir pirmi picas pradeda vertinti jie. Mažąjai valgytojai vos du metukai, tad ji su metais vyresniu broliu kimba į „Margaritą“. Pirma kas krenta į akis, tai mocarelos gausa, storas visų picų padas, būtent toks koks ir reprezentuoja Amerikietiškas picas.
Visos picos buvo labai skanios, puikiai tarpusavyje derėjo visų picų priedai. Vienintelė pica, kuri ilgiausiai nesulaukė dėmesio – tai „Havajų“, gal dėl to, kad ji vienintelė puošiama ananasais ir dėl savo saldesnio skonio labiau primena desertą. Tad ji buvo skanaujama paskutinė. Smagu buvo stebėti kaip gardžiai picas kerta vaikai, tai jie didieji degustatoriai ir skonio žinovai. Jei suaugęs valgydamas sausą ar beskonio picą, bandys ją „atgaivinti“ padažais, ar barstydamas kokiais prieskoniais, tai vaikai tiesiog kils nuo stalo, arba paskelbs nevalgiadienį demonstratyviai surakinę lūpas, bei sukryžiavę rankas. Čia to nebuvo, picos „garavo“ nuo stalo kaip garuoja saldumynai… Nė iš vieno didelėje mūsų kompanijoje neišgirdau kažkokių priekaištų valgomam maistui, vien pagyros ir nuostaba, kodėl sekmadienį, pietų metu šioje picerijoje nėra lankytojų.
Dar ką norėčiau išskirti, tai problemą su gėrimais ir indais. Gaiviųjų gėrimų kaip ir pakanka, jei neminėti fakto, kad sulčių neturi jie iš vis. Keista buvo tai, kad čia neprekiaujama kava. Nors personalas sakė, kad kavos aparatą pastatyti yra savininkų planuose. Aš pasakyčiau, kad neplanuokite, o statykite – jis būtinas. Antra, kas krito į akis, tai indai, jie vienkartiniai. Žinau, kad skaniausia pica valgoma be įrankių, bet šį kartą mūsų kompanijoje buvo ir senjorų, kurie vis dar linkę valgyti tradiciškai net ir picą, su peiliu ir šakute. O kai šakutė valgant pradeda lūžinėti, gauni ieškoti picos gabalėlyje tos nulūžusios dalies. Bet jei ne ta šakutė, tai senjorai nebūtų pakeitę savo įpročių, o ir toliau valgydami picas naudojęsi stalo įrankiais. Bet kai įrankiai lūžinėja, imi picos gabaliuką pirštukais, perlenki, valgai ir mėgaujiesi…
Neslėpsiu, kad darydami užsakymą buvome įsitikinę, kad tokiai kompanijai pamaitinti reiks imti papildomai kelias picas, be jau užsakytų, bet tai buvome nusprendę daryti, tik paskanavę užsakytas. Gurkšnodami gėrimus ir žvelgdami į ant stalo likusius kelis picos gabalėlius, persimetę keliais sakiniais garsiai pasijuokėm iš minties apie planuotą didesnį užsakymą.
Vertinimas: Interjeras – 9, Švara – 9, Aptarnavimas – 9, Maistas – 9. Viso: 36 balų (vidurkis – 9) Tad 5 nagučiai. Patarimas savininkams būtų toks, nesvarbu ar jūs orientuojatės labiau į tai, kad picas klientai išsineša su savimi, o ne valgo vietoje, bet investavus į interjerą, investuokite dar šiek tiek į kavos aparatą ir į indus. Suprantu, kad mados vėjai dabar diktuoja visišką „nupušimą“ (suplyšę džinsai, nutrinti batai, barzdos iki žemės ir dar daugumą kitų elgetoms būdingų elementų), nepulkite stačia galvą mados priekyje ir neįneškite naujų vėjų, siūlydami klientams valgyti kavinėje su vienkartiniais – plastmasiniais įrankiais, kurie nelabai pritaikyti sąlyčiui su ką tik paruoštu karštu maistu. Ir nepamirškite kavos aparato.
Taikos pr. 139, 94284 Klaipėda
