Leiskite žmogui pasakyti tai, ką jis nori pasakyti. Visada.
O po to jau galima rodyti emocijas. Tik ne atvirkščiai. Kaip vakar parduotuvėje.
Varganai apsirengęs žmogelis, ne per daug blaivus, už peties palietė prie kasos stovinčią moterį. Priėjo iš nugaros, prisilietė, aiškiai matėsi, kad jis nori jai kažką pasakyti.
O moteris ant jo kad suriks:
– Atsikabink, gerai? Atsitrauk, supratai…
Ji buvo kažko susinervinusi iš pačio ryto.
Vyras atšoko. Išsigando. Ir per atstumą ištiesė jai 200 eurų kupiūrą, tyliai tardamas:
– Jūs išmetėt, tik ką dabar, prie kasos.
Ir nuėjo.
Moteris stovėjo su pinigais rankoje. Ir atrodė, kaip didžiausia kvailė. Jai buvo labai nesmagu, nepatogu, ir dar žmonės žiūri… Ji išraudo, dar labiau susinervino, kaip ir mes visi kartais.
Leiskite žmogui pasakyti. Visada. Ir asmeniškai, ir paskambinus telefonu, ir Feisbuke.
Nerašinėkite piktų žinučių, nesulaukę atgalinio ryšio. Juk kaip dažnai mes darome tą nuodėmę.
O palaukti kartais užtenka vos keletą sekundžių, kad atgautume kad ir 200 eurų kupiūrą.
Palaukite, kad nesugadintumėt nuotaikos sau ir kitiems.
Palaukite, kad neprarastumėt artimo žmogaus.
