Briedžių medžioklė
Šiandien išsipildė mano svajonė apsilankyti kavinėje labai jau skambiu pavadinimu Briedžių medžioklė. Svajonė, nes jau labai dažnai teko matyti tos kavinės savininkę besidžiaugiančia savo kavinės meniu, o ypač cepelinais… Jau sustojus ir išlipus iš automobilio aikštelėje mane pasitiko jaunuolis, kuris rėkdamas man bandė paaiškinti, kad automobilį pastačiau ne jo nurodytoje vietoje, bet numojau į jį ranka ir nuėjau į kavinę. Kiek vėliau iš aptarnaujančio personalo supratau, kad tai vietinis “Robinas Hudas” (tokių manau rastume kiekviename mieste, panašų Betmaną turi Vilnius). Na bet grįžkime prie pačios kavinės (lai atleidžia savininkai, bet šios vietos restoranu vadinti negaliu, tuoj suprasite ir Jūs kodėl). Kavinės interjeras klasikinis, mūsų verslininkų pamėgtas, imituojantis lietuvišką gryčią (Viena didžiulė erdvė, su daug medinių statų, bei keliais stalais atskirtais kolonomis palei langus. Prie vieno iš tokių prie lango atsisėdome ir mes. Gan greitai prie mūsų priėjo padavėja, paliko meniu ir pasišalino. Iš gėrimu nieko nepasiūlė, nes matyt iš mūsų minčių perskaitė, kad gėrimus užsakinėsime vėliau… Užsakymo priimti atėjo greitai vos mes užvertėme meniu. Kepsnį paprašiau pasiūlyti man pačiai padavėjai, sakydamas: noriu paragauti Jūsų kokį nors firminį kepsnį iš kiaulienos.
Žvakė ant stalo matyt degama arba vakare, arba per šventes, arba šiais sunkiais ekonominiais laikais ji atlieka tik interjero detalės vaidmenį. Gamybos procesas užtruko apie 20 min., o kai žmogus lauki pradedi dairytis… Visko ką pamačiau “švaraus” nupaveiksluoti nespėjau, bet kelis įdomesnius kadrus pateiksiu ir Jums. Kad ant grindų esamu purvu ir maisto likučiais galėtų maitintis ne vienas tarakonas tai jau aišku… Baisiausia buvo padėkliukas ant kurio buvo pateikti įrankiai… Jausmas jog juos plauna tik metuose kartą…
Patiekto kepsnio jokiu būdu negalėčiau vadinti firminiu, nebent liaudiškai :”populiariausiu per gedulingus pietus”. Barbekiu padažas buvo tiesiog užmestas ant pačio kepsnio, o ne patiektas šalia, daržovių salotos sausos, joms trūko prieskoninių žolelių, šlakelio aliejaus, na ir gruzdintos bulvės, jos kaip visur, tos pačios… Įdomiausia dar tai, kad kai padavėja pamatė mano tuščią lėkštę ir tuščią sulčių stiklinę atėjusi pasiteiravo ar skaniai pavalgiau, sulaukusi teigiamo atsakymo nurinko viską ir, nepasiteiravus ar dar ko norėsiu, pasišalino. Kai ji sugrįžo nešina sąskaita supratau, kad ji vėl išskaitė iš mano minčių, jog nieko daugiau nenoriu, tad kavą tenka gerti namie rašant savo pastebėjimus. Vertinimas: Interjeras – 6 Švara – 3 Aptarnavimas -5 Maistas – 6 Viso: 20 balų (Vidurkis – 5) P.S. Vienintelis pliusas tai kainos, jos labai, labai žemos. Toks kepsnys kainuoja 4,5 eur. Bet tada iškyla klausimas: ar jis vertas tokių pinigų, kai yra valgomas tokioje nešvarioje aplinkoje? Patarimas savininkams: 1. Skirkite mėnesį dieną sanitariniam kavinės valymui. Kai tvarkosi visi darbuotojai generališkai. 2. Apmokykite padavėjus elementarių aptarnavimo taisyklių (dabar jie moka tik vieną, priimti užsakymą kai meniu klientas užvertęs…). 3. Kadangi manau jog didžioji klientų dalis pas Jus atvyksta pavalgyti, prie lango mažiems staliukams vietoje minkštų foteliukų padėkite kėdes, nes sėdint ant fotelių valgyti sunku, kai smakru remies į stalą. 4. Kilstelkite kainas, o padidėjusią pelno maržą skirkite KOKYBEI (maisto, aplinkos, personalo kvalifikacijos gerinimui).
Su pagarba,
Riebus katinas