Čeburekinė

Kauno „Prekybos miestelis urmas“, tai sandėlių kompleksas, kuriame drabužių ir batų pardavime yra tiek, kad jais be problemų pavyktų aprengti visus Kinijos liaudies respublikos piliečius.

Apsilankiau ten ne naujų apdarų ieškoti, o gautų rekomendacijų vienai „Čeburekinei“ patikrinti.

Prie „Čeburekinės“ eilė nusidriekusi jau nuo pačio įėjimo. Stovėdamas eilėje varčiau akimis ant sienos surašytą meniu ir linkau link to, kad užsakyme figūruos mažiausiai du ar net trys čeburekai, kol nepamačiau nuotraukos ant sienos.

Į mane žvelgė linksmai nusiteikęs iš matymo pažįstamas veidas padavėjų apsuptyje. Sprendžiant iš tos šypsenos, kuri jį buvo užplūdusi spėjau, kad jam čia labai patiko. Tie kas skaito mano apžvalgas neduos man sumeluoti, mūsų nuomonės retai kada sutampa. Tai nenorėdamas išmesti pinigų vėjams „apkarpau“ užsakymą iki minimumo: šaltibarščiai ir čeburekas su mėsa.

Labai apsidžiaugiau radęs laisvą stalelį, įsitaisau prie jo ir toliau su nuostaba stebėjau augančią eilę.

Užsigalvojęs praklausiau, kaip teta prie kasos net kelis kartus kvietė atsiimti šaltibarščius.

Šaltibarščiai – 1,80 eur.

 Nepatikėsite, bet pasirodo šaltibarščiai gali būti skanūs ir be grietinės ir net be kiaušinio, plūduruojančio jų paviršiųje. Vidutinio tirštumo, švelnaus, šiek tiek salstelėjusio skonio šaltibarščiai paliko malonų įspūdį.

Pasirodžiusio čebureko aš jau nepražiopsojau. Kaip paklusnus mokinys suregavau į pirmą šuksnį nuo baro, o jis skambėjo taip: čeburekas prie šaltibarščių.

Čeburekas su mėsa – 2,40 euro

 Nebepamenu kada man bėra tekę matyti tokio dydžio čeburėką. Bet pažvelgęs į nuotraukoje besišypsantį Andrių pagalvojau, už dydį svarbiau yra skonis.

Tad pradedame skanauti. Neblevyzgosiu, po pirmų kasnių aš kapituliavau. Štai čeburekai, kurie tiesioginis įrodymas to, kad galima juos iškepti ir patiekti neplaukiančius aliejuje. Plonytė minkštutė tešla šlapuojanti ne nuo aliejaus, kuriame kepė, o nuo mėsos išskirtų sulčių kepimo metu. Puikus mėsos ir tešlos santykis.

Gaila tik vieno, kad jie tokie dideli. Kad ir kaip norėjosi paskanauti dar ir kitokių čeburekų, bet tai teko atidėti kitam kartui.

Bokso terminais kalbant, šis čeburekas nokautavo visus prieš tai kada valgytus.

Klaipėdos „Rodilės“ čeburekai stovi tyliai kampe ir, liedami aliejaus ašaras, dabar skaito šią apžvalgą.

Lauko terasoje virš beveik visų stalelių kabo užrašai, draudžiantys maitinti balandžius. Aš siūlyčiau pakeisti juos į kitą tekstą, arba bent prirašyti po prierašą: „Per skanūs dalintis“.

Nežinau, kaip savo apsilankymą įvertino tas laimingas dėdė, pakabintas čeburėkineje ant sienos, bet aš šį kartą be jokių dvejonių dedu riebų 5/5. Pamiršau palikti jiems tai liūdijantį Riebaus katino lipduką, bet kadangi dar sugrįšiu čeburekų, tai tą klaidą greitu metu ištaisysiu…