Trys priežastys, kodėl šis restoranas traukia minias žmonių, bet aš jame retas svečias

Ištikimiausi sekėjai turbūt pamena, kad mano sūnus prieš 4 metus tapo veganu. Man, neabejingam mėsiškiems patiekalams, tai buvo lyg griaustinis iš giedro dangaus.

Bandymai įtikinti sūnų, jog be mėsos ar jūros gėrybių bus sunku aprūpinti organizmą maistinėmis medžiagomis, būtinomis organizmui normaliai funkcionuoti, susilaukdavo tik daugybės paaiškinimų, kaip veganai ir iš kur gauna tas reikiamas medžiagas. O sūnaus siunčiami filmukai su fermomis, kuriose prastomis sąlygomis auginamos vištos, kiaulės ir kiti gyvūnai, leido man suprasti, kad sūnų rimtai įtraukė šiuolaikinė mada – veganizmas. Tad liko tik stebėti, kaip mėsiškus kepsnius sūnus keičia sojos kepsneliais, kiaušiniams randa pakaitalus ir t. t.

O aš savo ruožtu jam siųsdavau patiekalų nuotraukas iš restoranų, kuriuose puikuodavosi paukštienos, kiaulienos ar jautienos kepsniai.

Ir ką jūs manote? Po daugiau nei trejų metų sūnus man atsiuntė vištienos kepsnio nuotrauką iš restorano, į kurį dabar mes, jo prašomi, nuvykome kartu – suprask, tėti, tu turi apie juos parašyti, nes tai jaunimo pamėgta vieta.

Tad ta proga, jog baigėsi sūnaus kova už vištų, kiaulių ir jaučių laisvę, mes pietaujame „Grill London“.

Spėju, mažai liko Lietuvoje gyventojų, kurie nebūtų lankęsi viename iš šio tinklo restoranų arba apie juos bent viena ausimi nebūtų girdėję. Net aš kelis kartus apie juos rašiau, tiesa, tai buvo ne tas pats restoranas, į kurį mes užsukome šįkart. O šiandien mes Klaipėdoje, prekybos centre „Molas“.

Tad dabar apžvelkime, kas tinka jaunimui ir kas netinka man „Grill London“.

Mano nuomone, pirma priežastis, kodėl ši vieta sutraukia mases žmonių, tai kainos. Antra – galimybė rinktis didelę ar mažą porciją. Ir trečia – galimybė pasirinkti garnyrą bei padažą.

Nors užsakėme užkandžių, pirmiausia mūsų stalą pasiekė sriubos, o vos į jas sumerkę šaukštus sulaukėme ir vištienos sparnelių. Ar man buvo pikta? Tikrai ne. Užsukdamas į panašias tinklines maitinimo įstaigas kažkokių stebuklų, tai yra, aptarnavimo etiketo nesitikiu, nes čia viskas vyksta konvejeriu. Tą dieną džiaugiausi, kad pirma sriubų ant mūsų stalo nenugulė šonkauliai.

Dienos sriuba (trinta moliūgų) – 2,20€

Dienos sriubai – trintai moliūgų – didelių pretenzijų reikšti negaliu, nes ji iš visų sriubų ir tekainavo vos kiek daugiau nei 2 eurus. Bet jei ji būtų puikavusis pagrindiniame meniu ir atitinkamai būtų kainavusi dvigubai brangiau, padavėjai būčiau išsakęs pastabą dėl perdėto skystumo.

Jautienos sriuba – 4,20€

Sūnaus išsirinktai jautienos sriubai su daržovėmis turėčiau tik vieną pastabą. Manau, šios sriubos skonį ir vaizdą gadina kelios įmerktos gruzdintos bulvytės. Gal geriau jas reikėjo sumerkti į man patiektą trintą moliūgų sriubą ir taip bandyti kompensuoti jos skystumą.

Vištienos sparneliai su morkomis – 3,90€

5 sparneliai, kurių kaina – 3,90€, sudėti į didelę lėkštę, atrodė taip, lyg padavėja dalį jų tiesiog išbarstė nešdama mūsų stalo link. Kitaip kyla klausimas: kam tokia didelė lėkštė? O užbėgdamas šiek tiek už akių pasakysiu, kad sparneliai buvo skaniausi iš visų tą dieną ragautų patiekalų šiame restorane.

Mūsų stalą pasiekus pagrindiniams patiekalams, vos į juos pažvelgęs perklausiau padavėjos, ar tai išties didelės porcijos, o ne mažos.

Jameson šonkauliai didl. porcija – 13,20€

Tad pradėkime nuo šonkaulių. Kad suvoktumėt mano kritikos svarumą, aš paminėsiu faktą, jog per keletą metų suvalgiau turbūt per 50 šonkaulių porcijų skirtinguose restoranuose. Ir pats asmeniškai kepu šonkaulius bent kartą per mėnesį. Tad kritikuodamas remiuosi ne nuogirdomis, o savo asmenine patirtimi.

Tad žvelgdamas į „Grill London“ šonkaulių porciją, pirmiausia pagalvojau apie tai, kad dar neteko mokėti už šonkaulius 13,20€, ir gauti tokią mažą porciją. O jų paragavus, paaiškėjo, kad už tokią kainą dar neteko valgyti virtų ir vėliau apkeptų šonkaulių.

Tikrai neverti šie šonkauliai tų pinigų, kuriuos užsiprašė restoranas. Maksimum, ko verta ši prasta BBQ šonkaulių parodija, tai 9€. Gal jaunimas, kuris neturi nieko bendra su maisto gamyba, ir džiaugiasi šonkauliais, kurie atsiduoda „Jameson“ viskiu. Ir mėsa nekrenta nuo kaulų, ją reikia nugraužti. Bet aš asmeniškai, matydamas virtą ir vėliau greitai apkeptą kepsninėje mėsą, visgi to darinio lėkštėje BBQ šonkauliais vadinti negaliu. Kitaip įžeisčiau tuos, kurie šonkauliams kepti skiria net 5 val.

Kiaulienos šašlykas didl. porcija – 6,90€

Kiaulienos šašlykas – tą dieną daugiausia pretenzijų sulaukęs patiekalas. Pirma – apdegę mediniai iešmeliai. Kad jie nesudegtų, o po to nuimant mėsą suanglėję galai nelūžinėtų ir nepasiliktų mėsos viduje, iešmelius prieš naudojant reikia bent pusę valandos palaikyti vandenyje, kad prisigertų vandens ir kepant nepradėtų degti.

Bet baisiausia, kas buvo padaryta su šašlykais – tas, kas juos kepė, visiškai nemokėjo to daryti. Tai, kad kraštai buvo neapskrudę, rodo, jog mėsa buvo kepama ne atviroje kepsninėje, o uždaroje, kur mėsa šuto ir tuo pat metu sausėjo.

Norint iškepti sultingus šašlykus, reikia neskubėti mėsos vartyti – leisti karštyje apskrusti kiekvienai pusei, taip uždarant sultis viduje. Be to, „Grill London“ šašlykų mėsos skonį buvo užgožęs actas, paskui kurį kažkiek tęsėsi ir svogūnų poskonis.

Jei skaitydami apžvalgą norėtumėt įsivaizduoti, koks tai skonis, prisiminkit prekybos centre pirktus acte marinuotus prasčiausius kiaulienos šašlykus, dėl prasto oro iškeptus orkaitėje. Tai bus kažkas panašaus į tai, ką valgiau tądien. Tiesa, kad pirktiniai mėsos gabaliukai atitiktų mano valgytus, juos reikėtų padalinti į keturias dalis.

Banoffee pyragas – 3,40€

Ir pabaigai – desertas. Ar kažko galėjau tikėtis iš pyrago? Abejoju, užsakiau jį tik tam, kad būtų daugiau patiekalų, į kuriuos jūs galėtumėte paganyti akis. O ir pyrago kaina – 3,40€ – didesnių stebuklų nežadėjo.

Tad reziumuojame. Kad ir kiek priekaištų aš šioje apžvalgoje išsakiau, turiu konstatuoti faktą, jog šis maitinimo įstaigų tinklas, įsikūręs didžiųjų miestų prekybos centruose, yra visa galva aukščiau už kitus visiems gerai žinomus maitinimo įstaigų tinklus, galinčius pasigirti tik tuo, kad meniu dar turi ir picų.

Visais kitais parametrais – kaina, maisto kokybe (kad ir kaip aš ją išpeikiau), aptarnavimo kokybe – lenkia juos visa galva. Gal dėl to prie „Grill London“ ir būna nusidriekusios eilės, kai šalia įsikūrę konkurentai tegali pasigirti keliais klientais.

Šį kartą pateikiu du vertinimus: sūnus šį tinklą įvertino 5/5, aš – silpu 3/5. Bet kokiu atveju – jei neieškote įdomesnių poskonių, o valgyti norisi, galite drąsiai užsukti ir greitai užkąsti.