Į kavinę užsukus dienos pietų ištiko lengvas šokas: net valgykloje būna geriau
Prieš gerus 15 metų kavinės ir restoranai pasiūlė naują paslaugą – dienos pietus, o metams bėgant tai tik populiarėjo ir dabar jau daugeliui tapo kasdienybe.
Virtuvės darbuotojai kasdien kuria mažytį dienos meniu iš kelių patiekalų, kuriuos klientai gali užsisakyti tam tikru metu. Dažniausiai dienos pietus daugelis maitinimo įstaigų siūlo iki 15:00 val.
Nors pradėjau nuo dienos pietų kavinėse ir restoranuose, šią apžvalgą skirsiu vienai Klaipėdos valgyklai.
Tad viena iš daugelio uostamiesčio valgyklų skambiu pavadinimu „Grynas maistas“. Nors iškaba ant pastato fasado skelbia jog tai kavinė, bet tai, spėju, tik dėl to, kad ją kūrę žmonės tiesiog nesusigaudo terminuose.
Ir jei aš, užėjęs į maitinimo įstaigą ir pasiėmęs padėklą, stovėdamas gyvoje eilėje susirenku tai, ką tą dieną valgysiu, tai aš puikiai žinau, jog esu valgykloje, o jei užėjęs į maitinimo įstaigą atsisėdu prie stalelio, o mano užsakymą priima padavėja, tuomet šią vietą galiu vadinti kavine.
Net prekyba kava valgyklos statuso nepakeičia į kavinės.
Tad pirmas įspūdis kiek apgaulingas: ėjau į kavinę, o patekau į valgyklą. Bet niekad nebrokuoju valgyklų ir dažnai jose valgau, o Kaune turiu net kelias mylimas valgyklas, kuriose dažnai lankausi.
Tad neapsisuku, o stoju į eilę vis dar degdamas noru paskanauti to gryno maisto.
Kol ant mano padėklo neatsidūrė šioje valgykloje gaminami patiekalai, aš vis dar tikėjau ta reklama, kurią ne kartą mačiau „Facebook“ šmėžuojant šios maitinimo įstaigos patiekalų nuotraukoms.
Kompotas – 0,30€
Nusinešęs užsakytus patiekalus ant stalo ir kiek apsipratęs su lengvu šoku, pradėjau degustaciją nuo silkės.
Silkė – 2,50€
Gal žodis „degustacija“ ir ne vietoje, nes pamatęs ją valgyklos savitarnos lentynėlėje ją paėmiau iš gailesčio – mintis, kad ta silkė ir su ja lėkštėje džiūvantys pomidorai bei agurkai čia guli jau ne pirmą dieną, ir tai man sukėlė gailestį mano mėgstamam patiekalui.
Tad keli gabaliukai marinuotos silkės, virstančios vytinta, ir aš prisitraukiu arčiau savęs burokėlių sriubą.
Burokėlių sriuba su pupelėmis – 1,30€
Kaip ir minėjau, valgyklose lankausi dažnai, tad lyginti turiu su kuo, nes burokėlių sriubą ten užsisakau dažnai. Negalėčiau man patiekto patiekalo vadinti sriuba, greičiau tik tuo, kas liko nuo sriubos. Toks jausmas, kad ji buvo skiesta ne kartą ir ne du. Nes tai labiau priminė burokėlių nuovirą, kuriame bulvių ir visų kitų daržovių gabaliukus galėjai suskaičiuoti ant rankų pirštų.
Vištienos filė su padažu – 4,50€
Vištienos kepsniukas buvo eilinės valgyklos lygio ir su kavine ar pavadinimu „Grynas maistas“ nieko bendro neturėjo.
Jei grynas maistas – tai miltinis padažas ar paniruotė tokio pat storio, kaip vištiena, ar druskoje plaukusios morkų salotos, tada valgyklai parinktas tinkamas pavadinimas.
O tai, kad į mano repliką apie nevalgomas morkų salotas dėl perdėto druskos kiekio darbuotoja su šypsena veide atsakė, jog greičiausiai virėja įsimylėjus, galiu atsakyti tik tiek, jog darbe visų pirma reikia mylėti darbą, o jau vėliau kažką ir už jo ribų.
Ir tada nereiks verkti, kad mažos algos. Nes algos tiesiogiai priklauso nuo jūsų profesionalumo, o žmogus, bent kiek nusimanantis apie maisto gamybą, žino, jog ilgiau pastovėjus salotoms druska suaktyvina sūrumą. Tad drėbti druską ateityje rekomenduočiau ne į bendrą indą darbe, o namie mylimam žmogui į lėkštę.
Cepelinai su mėsa – 4,20€
Reziumuoju. Vienintelis patiekalas, kuriam jokių pretenzijų neturiu ir jį galiu vadinti valgomu, buvo cepelinai. Jie išties iš tų, kuriuos galėčiau valgyti kartą ar kelis savaitėje. Neperdžiūvę tarkiai, skani malta mėsa ir puikus spirgučių padažas.
Ir tai viskas, ką gero galėčiau pasakyti apie šią maitinimo įstaigą. Kad čia eis žmonės, aš net neabejoju, vieta pasirinkta dėkinga, nes valgyklėlė nedidelė, o aplink labai daug įmonių. O dienos pietums dažniausiai darbdaviai skiria iki 1 val.
Tad pavažiavus kiek toliau už tuos pačius 6 eurus būtų galima pavalgyti kavinėje, kur jus prie staliuko aptarnaus padavėja ir kur maistas bus patiektas atitinkamai kavinės statusui, o ir sriuba turės kažkokio poskonio.
Ir vienintelė duona kažkiek atitiko tą pavadinimą, kuriuo ši maitinimo įstaiga pasivadinus, visa kita – silpnos, šlubuojančios valgyklos lygio versija.
Jei jie būtų pasivadinę valgykla, aš apsilankymą vertinčiau 3/5, bet kadangi jie save pristato kaip kavinę, vertinti daugiau nei 2/5 neleidžia sąžinė. Ir tai aukštesnis balas – tik dėl cepelinų.