Kas labiau reprezentuoja Vilniaus senamiestį?
Kaip veikia spąstai pelėms? Žmogelis uždeda gabalėlį lašiniuko, o pelė kirpt ir sėdi… Panašiu principu, matyt, vadovaujasi ir vienoje iš gražiausių Vilniaus gatvių įsikūrusi „Amatininkų užeiga“.
Tik vietoje lašiniuko, kaip masalą, jie naudoja strateginę senamiesčio vietą. Prisipažinsiu, į tuos spąstus savaitgalį pakliuvome ir mes su drauge.
Užsukę į užeigą, įsitaisėme prie stalelio nuošaliame kamputyje ir pradėjome pažintį su šios vietos valgiaraščiu.
Patiekalų kainos senai nustojo stebinusios ir taip pat nustojau eurus versti į litus. Tiesiog visada eidamas tikiesi, kad gautas maistas bus vertas tų kainų. Tad meniu ilgai nevartėme. Užsakėme „Barščius“, „Cepelinus“, „Kiaulienos kepsnį“, „Karštą šokoladą“, bei pora kavos. Vos padavėja priėmus užsakymą, pasišalino prie už poros metrų nuo mūsų pastatytos kamodos, ant kurios stovėjo, taip vadinamas „arkiperis“ užsakymams suvesti, aš išvydau ant stalo mažą stovelį, kuris skelbė, kad šiandieną jie siūlo ir raugintų kopūstų sriubą. Pašaukiau padavėją norėdamas pakeisti barščius į raugintų kopūstų sriubą. Bet man mandagiai buvo paaiškinta, kad to padaryti negalima, nes ką tik ji užsakymą jau suvedė į programą ir tikėtina, kad virtuvėje jau tą sriubą įpylė. Esu paprastas žmogus, tad nesiginčijau ir neįrodinėjau, kad klientas visada teisus, todėl užsakau dar vieną sriubą, o barščius įkalbėjau draugę suvalgyti. Apmaudu buvo tik po to, kai sriubas atnešė už 30 minučių nuo užsakymo priėmimo.
Tad tas paaiškinimas, kad užsakymo pakeisti negalima, matyt, buvo tik tingumui pateisinti. Tad pradedame valgyti sriubas ir jas vertinti. Raugintų kopūstų sriubą turbūt virė žmogus su raugintais kopūstais susiduriantis pirmą kartą gyvenime. Nes jei ne tas spirgučių šaukštas, užmestas ant bešildant užvirusios sriubos, ji būtų buvusi tragiška. O prie jų patiektos apkeptos bulvės visiškai šaltos, kaip ir tos, kurios buvo atneštos prie barščių. Kadangi raugintų kopūstų sriuba buvo kaip ir pasiūlyta dienos pietums, tad jai dėmesio daug nebeskirkime, pereikime prie barščių. Gal geriau šią sriubą reikėjo pavadinti skysta burokėlių sriuba su keliais mažučiukais mėsos kukuliukais. Jei ne jie, tai to burokėlių nuoviro sriuba net pavadinti negalima. Savo nepasitenkinimus išsakėme ir padavėjai, nes ji atkreipė dėmesį į tai, kad bulvės buvo net nepaliestos. Tad išgirdome tik tai, kad ji apie tai informuos virtuvę, bet ar nuo to mums pasidarė kiek geriau? Tai, kad apie tai sužinos virtuvė, kliento nuotaikos nepakelia, atsiminkite apie tai tie, kas užsiima viešuoju maitinimu. Klaidas reikia kompensuoti klientams, nes jie patiria ne tik finansinių, bet ir moralinių nuostolių. Tad dar palaukę apie 30 minučių, sulaukiame ir karštų patiekalų.
Man net neragavus cepelinų, po sriubų, buvo aišku, kad virėjas apie lietuviškų patiekalų gamybą nelabai ką išmano. Tai įrodė ir atnešti cepelinai. Mėsa viduje buvo nesumalta, o sutrinta iki vientisos masės ir be skonio. Kas gelbėjo didžkukulius, tai tarkiai. O jei padažo gamybai naudojate miltus, tai jį patiekite atskirai, nes ne visi tokį šedevrą linkę valgyti. Vienintelis, kas galėtų gauti mažiau bizūnų, tai kiaulienos kepsnys. Bet norint už kepsnį gauti 13,50 eurų, reiktų ties juo labiau paplušėti. Kiek perkeptą kepsnį išgelbėjo padažas, kuriame jis jau mirko. Na ir pabaigai atkeliavo jo didenybė „Karštas šokoladas“. Kai jį atnešė dar norėjau sakyti, kad gal tai ne mums, nes ant taurės dugno įsitaisiusio šokolado pūpsojo didelė kepurė plaktos grietinėlės su smulkintais riešutais. Bet padavėja padėdama ant stalo taurę, pranešė mums, kad tai karštas šokoladas. Jei meniu didelėmis raidėmis rašote, kad tai karštas šokoladas, o po apačia mažomis raidėmis, jog jis su plakta grietinėle ir riešutais, logiška manyti, kad klientas tikisi jog deserto didžiąją dalį sudarys karštas šokoladas, o ne plakta grietinėlė. Tad, jei virtuvėje dirbantys sumąsto pakeisti proporcijas grietinėlės naudai, tai apie tai reiktų užsiminti ir meniu.
Gerdami kavą, užkalbinome padavėją, iš kurios sužinojome, kad ši užeiga gyvuoja daugiau nei 20 metų. O jai vadovaujantys direktoriai irgi dirba panašiai tiek metų. Čia tiktų posakis: žuvis pūva nuo galvos… Nes jei niekas nesikeis, negelbės ir strateginė vieta, klientai kartą užsukę, čia daugiau valgyti nebesugrįš.
Tad belieka konstatuoti faktą, kad tai kaip yra dabar, tinka tik kavos puodeliui, ar alaus taurei išgerti.
Vertinimas: Interjeras – 6, Švara – 8, Aptarnavimas – 5, Maistas – 4. Iš viso: 23 balas (vidurkis – 5,75). Tad 3 nagučiai.