Šis restoranas visad pilnas lankytojų. Tik apsilankę supratome, kodėl
Tegu tai bus atsakymas į klausimus, kuriuos daugelis užduodate skaitydami mano apžvalgas: kodėl Riebus katinas vis malasi po restoranus ir nenurimsta apie tai rašęs? Kodėl inkognito? Tad skaitykite, ir sužinosite.
Tėvelių diena – neeilinis sekmadienis, o dar pasakiškas oras. Tad turime net kelias priežastis rinktis pietus ne namie, o kokiame nors restorane. Nesinorėjo pulti bet kur aklai, tad permečiau savo užrašų knygelę, primargintą jūsų rekomendacijų.
Pirmiausia į akis krito „Talutti – Bakes ‘n’ Shakes“. Šį restoraną Kaune rekomendavo net keletas skaitytojų, o dar ir prisiminimai apie prieš metus aplankytą kitą „Talutti“ restoraną bei išlikę geri įspūdžiai privertė nesvarstyti kitų variantų.
Tad po geros valandos mes jau stovėjome prie restorano įėjimo.
Terasa buvo pilna, tad mums buvo pasiūlyta atsisėsti restorano viduje. Iš to, kaip „meiliai“ mus pasitiko administratorė, supratau, kad ją čia įdarbino prievarta – net pagalvojau: gal jai ant kojos yra uždėta apykojė, kuri draudžia pasišalinti iš šio restorano?
Neaprašinėsiu, kaip ji kankinosi, kai paprašiau pranešti mums, kada lauke atsiras laisvas stalelis. Už veido mimikas, kuriomis ji mus apdovanojo, reikėtų jai suteikti Oskaro statulėlę – galėtų pretenduoti į geriausiai suvaidintą kenčiančio kalinio vaidmenį. Jei ne mano užsispyrimas papietauti būtent šiame restorane, būtume apsisukę ir išėję. Nemėgstu žmonių, kurie dirba darbą, kurio nemyli ir savo elgesiu gadina darbovietės, šiuo atveju – restorano – įvaizdį.
Galiu tik pasidžiaugti, kad kai atsisėdome terasoje, draminio personažo daugiau nebeteko matyti. O mielas padavėjos bendravimas leido išvis pamiršti nekokį pirmąjį įspūdį.
Jeigu aprašyti „Talutti – Bakes ‘n’ Shakes“ restorano meniu reikėtų senovės metraštininkams, kurie viską rašydavo plunksna, mirkoma rašale, jie turbūt nusižudytų pamatę, koks darbas jų laukia. Milžiniškas meniu su neaprėpiama pasiūla. Jei trumpai apie meniu – jame rasite viską, ką tik padiktuos jūsų fantazija. Gal kam tokie meniu ir patinka, bet jie mane vargina, nes matydamas tiek daug skanių patiekalų nuotraukų aš pradedu nervintis – paragauti bent mažos dalies vienu prisėdimu neįmanoma.
Tad po sunkių dvejonių visgi tenka išsirinkti, užsisakyti, ir mes pasineriame į skonių jūrą.
Trumpai ir paprastai tariant – maistas buvo nuostabus. Norėjau nuotraukose parodyti maisto grožį, bet kiek sutrukdė po lėkštes lyg velniukai šokinėjantys saulės spinduliai.
Neseniai rašiau apie restorane „Miesto sodas“ valgytas sriubas. Tada minėjau, kad šio restorano atstovams reiktų pasivaikščioti po Laisvės alėjos restoranus, kad suvoktų, jog jų sriubos apgailėtinos ir konkuruoti gali nebent su kokios valgyklėlės sriuba. Dabar juos norėčiau pakviesti į restoraną „Talutti – Bakes ‘n’ Shakes“. Nekalbant apie gausesnes porcijas, skonio net negalima lyginti.
Liu Yang – 5,95 euro
Jessica – 3,95 euro
Po aštrios tigrinių krevečių sriubos mano valgyti makaronai su krevetėmis ir aštuonkojais buvo lyg atgaiva Kajeno pipirų sudirgintam gomuriui.
Katinienei daug džiaugsmo suteikė bulvių košė, mirkoma į pesto padažą. Viskas puikiai derėjo prie vištienos kepsnio.
Allison – 7,95 euro
Montana – 9,95 euro
Baigę valgyti pagrindinius patiekalus jautėmės išties sotūs. Bet neramino mano prašymu paliktas meniu – norėjosi pabaigai pasirinkti kokį desertą.
Dar ir dabar galvoju – jei ne tos blynelių nuotraukos, verčiančios seiles tekėti upeliais, mes tuo būtume ir užbaigę apsilankymą. Bet…
Charlie blynai – 6,95 euro
Jau po kelių minučių ant stalo pūpsojo daili blynelių aštuoniukė. Pamenu, kad juos užsakant Katinienė sakė, jog valgysiu vienas, nepamiršau ir jos visų dietų. Bet ant stalo atsidūrę blynai ir lyg tyčia padėtos dvi atskiros lėkštelės neleido jai likti nuošalyje. Patikėkit – nereikėjo įtikinėti paskanauti. Manau, blynelių nuotrauka kalba pati už save.
Tad rekomenduoju visiems – jei teks pasivaikščioti kol kas dar remontuojama Laisvės alėja, nepraeikite pro šalį nepaskanavę bent šių blynų.
Vertinu 5/5. O vadovams rekomenduoju administratorei suteikti savaitę atostogų – gal nuovargis ar šeimos problemos verčia žmogų nekokybiškai atlikti savo pareigas, bet tai restoranui neprideda pliusų. O visam kitam kolektyvui – tiek padavėjams, tiek virtuvės personalui – nuoširdžiausias ačiū. Aš tikrai dar ne kartą užsuksiu.
Ir galiausiai atsakymas į pradžioje paminėtą klausimą, kodėl blaškausi po restoranus ir juos aprašinėju? Būtent dėl tokių perliukų aš ir keliauju po Lietuvą, o juos suradęs mėgaujuosi maistu.