Kavinėje paprašėme bulvinių blynų. Vėliau apsidžiaugėme jų negavę
Pradėkime nuo man į galvą atėjusio juokelio. Klausimas, kam restoranų baltose lėkštėse patiekalas dažnai būna apvestas padažo juostelėmis? Sakote dėl grožio? Na nė velnio, tiesiog virėjas pažymi lėkštėje teritoriją, kurioje randasi kepsnys, tam, kad jums būtų lengviau jį rasti. Gal pastebėjote, kad ir padavėjai, nešdami patiekalus restoranuose, vaikšto lėtai tik dėl to, kad nuo greito ėjimo susidaręs vėjo gūsis nenupūstų patiekalo nuo lėkštės. Desertai taip pat tokie, lyg jų turėjo tik vienam klientui, o užsakymų gavo dešimt. Tad didelėje lėkštėje paguldytos karališkam poilsiui kelios skirtingos uogos su kokio putėsio šaukšteliu, leidžia tik pajusti deserto skonį, bet ne juo pasimėgauti. Tad kai visą dieną leidi kelionėje ir esi stipriai praalkęs, renkiesi vietą pietauti, kur bus malonu ne tik akis paganyti, o ir išeisi sotus. Tad ir šį kartą mano apžvalgoje ne restoranas. Mes užsukome į Kretingoje įsikūrusią kavinę „Kryžkelė“, kuri buvo labiausiai liaupsinama albume „KUR SKANIAI LIETUVOJE PAVALGYTI?“ . Pirmas įspūdis, tik išlipus iš automobilio, ir pamačius kavinės fasadą, buvo kiek šaltokas.
Na o užsukus vidun, viskas pasikeitė visu 100%. Jauku, gražu, šilta ir dar laisvas staliukas prie lango – puiku, sėdame. Pradedame vartyti meniu, pasirinkimas didelis. Jame puikuojasi net kai kurių patiekalų nuotraukos, čia tiems, kas be fantazijos ir negali įsivaizduoti ką gaus, arba tiems, kas mėgsta gavę patiekalą čiupti meniu, ir ieškoti skirtumų. Žodžiu drąsus sprendimas, nes tai verčia virėją būti visada pasitempus. O tai gink Dieve, įlėks į virtuvę koks įsiutęs, nešinas lėkšte ir meniu pasiaiškinti.
Užsisakome sriubų, karštų. Bandėme užsisakyti dar ir po bulvinį blyną su mėsa, nes žvelgiant į nuotrauką meniu, jis nebyliai šaukė, suvalgykit mane. Bet padavėja mus atkalbėjo, teigdama, kad blynams vietos skrandyje po sriubų ir karštų tiesiog neliks. Aišku mums malonu, kad ji rūpinasi labiau mūsų skrandžiais, nei kavinės apyvarta, tad paklustame jos prašymui. O desertą visgi vieną išprašome. Sunkiai, bet mūsų spaudimui padavėja pasiduoda ir patiki, kad mes obuolių pyragą kaip nors dviese įveiksime.
Sriubos nustebino savo tirštumu. Pupelių sriuba buvo iš šios dienos pietų meniu, bet buvo tokia skani, kad prisiminus kitas lankytas vietas, galėtų drąsiai konkuruoti su virtuvės šefų siūlomomis. Meksikietiška sriuba atitiko mano lūkesčius. Nebuvo persistengta su aitriosiomis paprikomis, buvo atsižvelgta į tai, kad čia Lietuva. Jau po tokių sočių sriubų, kurias pagal produktų gausą galėčiau drąsiai priskirti troškinimas, mes prisiminėme padavėjos siūlymą neužsisakyti bulvinių blynų…
Na, o neužilgo atkeliavę karšti patiekalai, bulvinius blynus išvis ištrynė iš atminties. Va apie ką aš kalbėjau straipsnio pradžioje. Vištienos kepsnys su voveraitėmis nustebino voveraičių gausa. Peršasi mintis, kad išties aplink “grybingi“ miškai ir, kad per išeigines visas kolektyvas pasileidžia į miškus ir pildo kavinės grybų atsargas, tad dėl to jų čia negailima. Vištiena sultinga, žodžiu valgai ir mėgaujiesi. Dabar dėmesį skirkime jautienos kepsniui. Kadangi mėgstu jautieną vidutiniškai keptą, šią, pilnai iškeptą, puikiai papildė padažas. Vienintelis kas „užstrigo“, tai garnyro gausa. Gal tie pievagrybiai ir marinuoti agurkėliai įneša spalvų lėkštėje, bet jų man buvo per daug, nes buvo pakankamai virtų, apkeptų daržovių. Antri patiekalai, kaip ir sriubos, padarė gerą įspūdį bei pamalonino skrandį.
Beliko laukti deserto. Kai jis atkeliavo ant stalo, mes susižvalgėme ir persimetėme keliomis abejonių persmelktomis frazėmis. Užsakėme vieną obuolių pyragą, bet pagal įrankius lėkštėje ir porcijos dydį sprendžiant, lyg ir du. Na, turėjęs pyragu mėgautis vienas, pasidalinau juo su drauge. Skanus desertas padėjo galutinį tašką vertinant šią kavinę. Ir vėl prisiminiau skaitytojus rekomendavusius man šią vietą. Ačiū Jums, nenuvylėt.
Vertinimas: Interjeras – 8, Švara – 9, Aptarnavimas -7, Maistas – 9. Viso: 33 balų (vidurkis – 8,25) Tad 5 nagučiai.
Mano rekomendacijos būtų tik dėl giros ir duonos. Nemanau, kad sunku būtų pagaminti savo girą, ar iškepti kelis kepaliukus duonos. Tai būtų maži pasikeitimai, bet įnešantys daug žavesio…