Kaip vieno sūrelio pagalba sugadinti Velykas
Laba diena!
Dažnai girdime posakį ” rinkis prekę lietuvišką ” , su tuo viskas tvarkoje, renkamės, beeet , kaip atsibodo tie ” anglizmai ” lietuviškoje produkcijoje.
Dažnai girdime posakį ” rinkis prekę lietuvišką ” , su tuo viskas tvarkoje, renkamės, beeet , kaip atsibodo tie ” anglizmai ” lietuviškoje produkcijoje.
Šiandien pirkome ” Magija” varškės sūrelių Velykų tematika, kadangi skubėjau, pagriebiau greitai rudos spalvos sūrelių (turėjo būti šokoladiniai, paskaičiau chocolate , aaa viskas tvarkoj, tikrai šokoladiniai ) ir išlėkiau. Parėjau namo, atidžiau peržvelgiau etiketę, o ten jokio žodžio lietuviškai, apart didžiosiomis raidėmis gaminio pavadinimas ” Magija ” .
Lietuvoje lietuviams parduoda sūrelius su sveikinimu anglų kalba ” Hello Spring ” ir skonį įvardija taipogi anglų kalba…
Gerai, kad mes suprantam, o ką daryti močiutėms, kurios kitoje sūrelio pusėje neįskaito aprašymo mažomis raidelėmis…?
Ką jūs manot apie ” anglizmus ” lietuviškoje , Lietuvos rinkoje skirtą produkciją ?
P.s. suprantu, kad atskirai spausdinti etikečių gal būt ir neapsimoka, bet gamintojas, mano nuomone, turėtų parodyti daugiau pagarbos savo pirkėjams, žinant, kad neretai už produkciją sumokame daugiau, nei užsienio šalių pirkėjai. ( vnt 0.59 euro centai. ).
Ačiū skaitytojai, kad nėra abejingai temai, kurią aš asmeniškai pradėjau gvildenti šių metų pradžioje.
Tada į mano straipsnius apie gamintojų nepagarbą lietuvių kalbai, ją keičiant anglų, daugelis replikavo tuo, kad tokia praktika, rašant produkto pavadinimą anglų kalba, naudojama tam, kad sumažinti gamybos kaštus.
Bet kodėl to nedaro vokiečiai, italai, ispanai ar prancūzai? Kodėl produktai atkeliaujantys pas mus turi pavadinimus gamintojo šalies kalba, o anglų kalba aprašymą randame kitoje pusėje.
Sakote, kam mums mažiems lygiuotis į tas dideles šalis, štai jums pavyzdys kaimynai lenkai ir latviai.
Iškeitę lietuvių kalbą į anglų Lietuvos gamintojai vargu ar susigės perskaitę mano šį tekstą. Jų protus užtemdęs pagrindinis jų egzistencijos tikslas – pelnas. Ir aš jų nekaltinu. Jų sąžinės reikalas taip dirbti.
Todėl priėjęs vienoje iš Lietuvos parduotuvių lentynos, kurioje pilna sūrelių, aš renkuosi tuos, kurių gamintojas gerbia lietuvių kalbą.
O jūs perskaitę šį tekstą elkitės taip kaip jus auklėjo tėvai, ir pagal tai ką jaučiate Lietuvai, jos kalbai ir istorijai. Nes šiandien mes išimame po truputį lietuvių kalbą iš produktų aprašymų, ir kas paneigs pamąstymą, kad greitu metu ją išimsime ir iš mokyklų programų…?
Na pagalvokime kaip šiuolaikiniai verslininkai, kam jų vaikams mokytis lietuvių kalbos, jei daugelis jau supranta anglų?