Mitai apie vitaminus bei maisto papildus
Mitai apie vitaminus bei maisto papildus – ypač svarbi informacija, rimtai besidomintiems savo sveikata
Vitaminų ir maisto papildų pramonė ir populiarumas toliau auga. Jei norite pradėti verslą, dabar pats laikas – pasaulis pamišęs dėl “sveiko gyvenimo būdo”, amžinos jaunystės ir anti – senėjimo terapijų. Tad, mitai apie vitaminus bei maisto papildus – ypač svarbi informacija, rimtai besidomintiems savo sveikata.
Analitikų duomenimis, 2016 m. pasaulinė maisto papildų apyvarta siekė 132,8 mlrd. dolerių [1]. Ekspertai prognozuoja, kad iki 2022 m. ji viršys 220 mlrd. dolerių.
Nacionalinio sveikatos ir mitybos centro apklausos duomenimis (JAV), 2011-2012 m. 52 % [2] suaugusiųjų Jungtinėse Valstijose nurodė vartojantys maisto papildus. Vienas iš trijų žmonių (31 proc.) vartojo multivitaminus.
Akivaizdu, kad žmonės nori būti sveiki ir išvengti ligų. Jei tikime, kad kasdien vartojant palyginti nebrangią tabletę padidėja ilgo ir sveiko gyvenimo tikimybė, nenuostabu, kad jos tokios populiarios.
Rinkodaros bendrovės sumaniai manipuliuoja žmonių noru būti sveikiems ir turėti tobulą kūną, kad užtikrintų savo produktų paklausą. Tiesa, reiktų atkreipti dėmesį, kad kai kuriais atvejais papildai vis dar būtini. Pavyzdžiui, Ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC – JAV) [3] rekomenduoja vaisingo amžiaus moterims vartoti folio rūgštį.
Šaltesnio klimato šalyse, kur trūksta natūralios saulės šviesos, gyvenantiems žmonėms vitaminas D taip pat yra svarbus papildas.
Todėl, prieš nuspręsdami vartoti maisto papildus, pasitarkite su specialistu ir laikykitės jo rekomendacijų.
Tačiau apskritai suaugusiems ir palyginti sveikiems žmonėms, kurie laikosi subalansuotos mitybos, papildų vartoti nereikia. Kadangi šie produktai yra mokslo ir rinkodaros sankirta, nenuostabu, kad apie jų galimą naudą sklando tam tikri mitai.
1 MITAS. DAUGIAU VISADA GERIAU
Kai kalbama apie vitaminus, taip nėra. Tiesą sakant, perteklius dažniausiai yra pavojingas. Kadangi vitaminų ir mineralų papildų galima įsigyti be recepto, žmonės linkę manyti, kad, nepaisant dozės, jie yra saugūs. Tačiau didelės kai kurių vitaminų dozės gali sutrikdyti tiksliai sureguliuotas organizmo sistemas.
Pavyzdžiui, pasak Amerikos vėžio draugijos [4], „vitamino C perteklius gali turėti įtakos organizmo gebėjimui įsisavinti varį – organizmui reikalingą metalą. Fosforo perteklius gali trukdyti organizmui įsisavinti kalcį. Organizmas negali panaudoti vitaminų A, D ir K pertekliaus, todėl kyla toksinio poveikio organizmui pavojus.“
Be to, vitamino C [5] ar kalcio [6] hipervitaminozė gali sukelti viduriavimą ir išprovokuoti epigastriumo skausmą. Ilgą laiką vartojant per daug vitamino D, organizme gali kauptis kalcis, todėl gali pasireikšti hiperkalcemija [7]. Dėl hiperkalcemijos kaulai tampa pažeidžiami ir trapūs. Be to, gali sutrikti inkstų ir širdies veikla.
2 MITAS. JEI ETIKETĖJE PARAŠYTA „NATŪRALUS“, VADINASI, JIS SAUGUS
Deja, sąvoka „natūralus“ neturi nieko bendro su papildų saugumu ar veiksmingumu. Pavyzdžiui, cianidas yra natūralus paparčio gaminamas junginys. Žinoma, kalbama ne apie papildus, kurių sudėtyje yra cianido. Kai kurie natūralūs augalų junginiai turi gydomųjų savybių, bet ir ne tik jų. Pavyzdžiui, kiaulpienių šaknys pasižymi skausmą malšinančiomis savybėmis, o kiaulpienių lapai – diuretinėmis.
Nereiktų pamiršti, kad musmirės taip pat natūraliai auga miškuose, bitės savo nuodus “gamina” taip pat natūraliu būdu, tačiau grybai bei vabzdžiai, gali sukelti dideles sveikatos sutrikimo problemas.
Kitas klausimas apie koncentraciją: kiek šio augalinio junginio lieka galutiniame produkte? Tai gali būti tik vos aptinkami pėdsakai arba, atvirkščiai, per koncentracija gali būti per didelė.
3 MITAS. PAPILDAI GALI BŪTI DERINAMI SU VAISTAIS
Kaip jau minėta, dėl to, kad papildų galima įsigyti be recepto ir jie reklamuojami kaip „natūralūs“ ir saugūs, plačiai paplitusi klaidinga nuomonė, kad jie nesąveikauja su gydytojo paskirtais vaistais.
Iš tiesų daugelyje papildų yra veikliųjų medžiagų, kurios ne visada dera su vaistais. Tai reiškia, kad papildai gali sustiprinti arba sumažinti farmacinių vaistų poveikį.
2012 m. [8] apžvalgoje buvo nagrinėjama „vaistų sąveika ir kontraindikacijos, susijusios su vaistažolėmis ir maisto papildais“. Tyrėjai nustatė mažiausiai 1491 skirtingą vaistažolių ir maisto papildų bei vaistų sąveiką.
Ypač daug sąveikų buvo nustatyta su magnio, jonažolės, geležies, kalcio ir ginkmedžio papildais.
Tai, kad dauguma [9] žmonių, vartojančių vaistažolių ar maisto papildų, neaptaria jų vartojimo su specialistais, didina galimų problemų riziką.
4 MITAS. VITAMINŲ IR MINERALŲ PAPILDAI SAUGO ŠIRDĮ
Mintis, kad vitaminų ir mineralų papildai palaiko širdies sveikatą, teikia vilčių. Tačiau 2018 m. paskelbtoje didelėje apžvalgoje ir metaanalizėje [10] nenustatyta, kad papildų vartojimas duotų reikšmingos naudos. Apskritai autoriai padarė išvadą:
„Apskritai duomenys apie populiarius maisto papildus (multivitaminus, vitaminą D, kalcį ir vitaminą C) nerodo jokios naudos širdies ir kraujagyslių ligų, miokardo infarkto ar insulto prevencijai, taip pat naudos mirties nuo kitų priežasčių rizikos mažinimui.“
Nors nustatyta, kad „vien folio rūgštis ir vitaminai B6 bei B12 mažina galimą insulto riziką“, bendras poveikis buvo nedidelis.
5 MITAS. VITAMINAS C APSAUGO NUO PERŠALIMO
Nors šioje populiarioje mintyje yra tiesos, įrodymų, kad vitaminas C gali padėti išvengti peršalimo ligų, nėra daug.
Pavyzdžiui, 2013 m. „Cochrane“ apžvalgoje [11] analizuojami esami įrodymai. Autoriai siekė „išsiaiškinti, ar vitaminas C sumažina peršalimo ligų dažnumą, trukmę ir sunkumą, kai jis vartojamas kasdien kaip įprastas papildas arba kaip terapija prasidėjus pirmiesiems peršalimo simptomams“.
Tyrėjai nustatė, kad vitamino C papildų vartojimas neapsaugo gyventojų nuo peršalimo ligų. Tačiau jie padarė išvadą, kad vitamino C papildai gali sumažinti simptomų sunkumą ir ligos trukmę.
Jie taip pat padarė išvadą, kad vitaminas C „gali būti naudingas žmonėms, kurie trumpą laiką patiria didelį fizinį krūvį“, pavyzdžiui, maratonų bėgikams.
6 MITAS. VITAMINAS D APSAUGO NUO VĖŽIO
Mokslininkai atliko daug tyrimų, siekdami išsiaiškinti, ar vitaminas D gali užkirsti kelią vėžiui arba jį išgydyti. Nepaisant daugybės tyrimų, kaip paaiškinta straipsnyje [12], vis dar nėra vieningos nuomonės, ar vitaminas D turi teigiamą priešvėžinį poveikį.
2018 m. atliktas atsitiktinių imčių placebu kontroliuojamas tyrimas [13], kuriame dalyvavo 25 871 dalyvis, nagrinėjo vitamino D papildų vartojimą ir vėžio riziką. Tyrėjai nustatė, kad „vitamino D papildų vartojimas nesumažino sergamumo invaziniu vėžiu ar širdies ir kraujagyslių ligomis, palyginti su placebu“.
7 MITAS. PROBIOTIKAI IR PREBIOTIKAI VISOMS LIGOMS
Pastaraisiais metais atsirado neįtikėtinai daug įvairių produktų, kurie neva gerina žarnyno sveikatą ir sprendžia daugybę kitų problemų. Ypač paplito probiotikai ir prebiotikai.
Probiotikai – tai produktai arba maisto papildai – naudingų mikroorganizmų, esančių žarnyne ir normalizuojančių jo veiklą, kompleksas.
Prebiotikai – tai produktai ar papildai, organiniai junginiai, kurie sudaro palankias sąlygas probiotinių grupių bakterijoms augti ir daugintis.
Be abejo, žarnyno bakterijos yra labai svarbios gerai sveikatai. Mokslas apie mikrobiomą dar palyginti jaunas, tačiau jo duomenys jau aktyviai naudojami gydant hipertenziją [14], diabetą [15] ir depresiją [16].
Nors supratimas apie mikrobiomo ir sveikatos ryšį yra labai prieštaringas, galime teigti, kad ši jauna mokslinių tyrimų sritis yra ir labai perspektyvi, ir sudėtinga.
Mokslininkai įrodė [17], kad probiotikai gali būti veiksmingi keliautojų viduriavimui, žarnyno sutrikimams, atsiradusiems vartojant tam tikrus antibiotikus, ir kai kuriems dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) simptomams mažinti. Tačiau yra nedaug įrodymų, kad probiotikai ar prebiotikai gali būti naudingi sveikatai.
Žinoma, tai gali pasikeisti – tyrimai tęsiami. Tačiau šiuo metu probiotikų ir prebiotikų pardavimą skatina rinkodara, vartojant dviprasmiškus terminus, tokius kaip „žarnyno sveikata“ ir „virškinimo sistemos sveikata“.
Nacionalinio papildomos ir integruotos sveikatos centro (NCCIH) duomenimis [18]:
„Daugeliu atvejų vis dar nežinome, kurie probiotikai yra naudingi, o kurie ne. Taip pat nežinome, kiek probiotikų reikia vartoti žmonėms ir kam jie gali būti naudingiausi. Net ir labiausiai ištyrinėtomis sąlygomis mokslininkai vis dar ieško atsakymų į šiuos klausimus.“
Kadangi valdžios institucijos probiotikų nelaiko vaistais, jų vartojimas nėra taip griežtai reglamentuojamas, todėl kyla kitų problemų. Kaip aiškina vienas autorius [19]:
„Dabartinis probiotikų platinimo reguliavimas neapsaugo vartotojų ir gydytojų, kai probiotikai vartojami sunkioms ligoms gydyti.“
8 MITAS. ANTIOKSIDANTAI PRAILGINA GYVENIMO TRUKMĘ
Oksidacija yra natūrali ir normali cheminė reakcija žmogaus organizme. Dėl per didelės nekontroliuojamos oksidacijos susidaro laisvųjų radikalų, kurie yra labai reaktyvūs ir gali pažeisti ląsteles.
„Tyrimai parodė, kad žmonės, kurie valgo daugiau vaisių ir daržovių, turi mažesnę riziką susirgti tam tikromis ligomis, tačiau neaišku, ar šie rezultatai susiję su antioksidantų kiekiu ar dideliu kitų maistinių medžiagų kiekiu vaisiuose ir daržovėse, taip pat su kitais žmonių mitybos ar gyvenimo būdo veiksniais ir sudedamosiomis dalimis.“
NCCIH taip pat pažymi, kad svarbiuose tyrimuose buvo nagrinėjama, ar antioksidantų papildai gali padėti išvengti lėtinių ligų, įskaitant vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas ir kataraktą, tačiau „daugeliu atvejų antioksidantai nesumažina rizikos susirgti šiomis ligomis“.
Be sveikos mitybos, antioksidantų papildų vartojimas gali dar labiau sumažinti oksidaciją ir taip sumažinti ligų ir mirties riziką. Tačiau, kaip ir daugelyje medicinos mokslo sričių, viskas nėra taip aišku.
Yra įrodymų, kad antioksidantų papildų vartojimas gali sutrumpinti gyvenimo trukmę. Šiam klausimui ištirti Cochrane atliko didelę apžvalgą [22]. Jie sujungė 78 atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų, kuriuose dalyvavo 296 707 dalyviai, rezultatus.
Tyrėjai analizavo tik tuos tyrimus, kuriuose sisteminės klaidos rizika buvo mažiausia, ir nustatė, kad dalyviai, kurie vartojo antioksidantų papildus, mirė 1,04 karto dažniau nei tie, kurie jų nevartojo arba vartojo placebą.
Apskritai Cochrane’o komanda padarė išvadą, kad „dabartiniai duomenys nepatvirtina antioksidacinių papildų vartojimo bendroje populiacijoje ar pacientams, sergantiems įvairiomis ligomis, naudos“.
IŠVADOS
Vitaminai, mineralai ir antioksidantai yra gyvybiškai svarbūs gerai sveikatai. Tačiau įvairi ir subalansuota mityba užtikrins, kad žmonės jų gautų pakankamai.
Išskyrus pradžioje minėtą vitaminą D ir folio rūgštį, suaugusiesiems papildų nauda geriausiu atveju yra minimali. Nors papildų pramonė klesti, skeptiškas požiūris į šiuos produktus yra sveikintinas.
Visi, kurie planuoja vartoti maisto papildus, bet jau turi sveikatos sutrikimų, pirmiausia turėtų pasikonsultuoti su specialistu, o ne gydytis savarankiškai.
Straipsnio šaltinis – Su Sauliumi