Picerijoje labiausiai nustebino sąskaita: tokių kainų seniai nemačiau

Publikuota: 2018-01-31

Autorius: Riebus katinas

Kategorija:

Apžvalgos

Prienai – šiuo metu sulaukiantys daug didesnio dėmesio, nei paprastai. Sulaukė ir mano vizito. Nesu aš toks žinomas kaip broliai Ballai, tad apie mano vizitą į Prienus žiniasklaida neskalambys. Tad apie vizitą parašysiu aš pats. Kelionės tikslas buvo „Harmony park“, įsikūręs šalia Prienų, ir noras pasimėgauti vandens procedūromis, bei pasilepinti pirčių kompleksu. Nesileisiu į detales, bet po šio vizito ir kainų, su kuriomis susipažinau „Harmony park“, privertė mane Prienus praminti Lietuvos Monaku. Sveikintinas verslininkų optimizmas įkurti tokį kompleksą kažkur laukuose, tarp arimų ir pateikti tokį kainyną, lyg prie visa ko dar gautum puikų vaizdą pro kambario langą į vandenyną. Na, bet pažadu prie šios temos grįžti, tik jau kitoje apžvalgoje…

Gerai papramogavę „Harmony park“ baseinų komplekse, užsimanėme vėlyvų pietų, tad užsukame į Prienus. „Tango pizza“ randu rekomenduotų man sąraše, tad privalau patikrinti ar nemelavote. Pirma kas krenta į akis vos užėjus, tai dvi vėliavos virš baro, Lietuvos ir Amerikos. Į galvą šovusią mintį, kad tai brolių Ballu garbei, patvirtina ir padavėja. Tam, kad būtų dar linksmiau, siūlau Prienų miesto gyventojams 2018metais susilaukusiems naujagimių berniukų duoti jiems tokius vardus: LiAngelas ir LaMellas. Aišku Lietuvoje kvailai skambės, bet už tat užsieniečiams, kurie kažką apie „braliukus“ bus girdėję, atrodys kietai.

Na, bet laikas nuo krepšinio grįžti prie maisto. Pradėję vartyti meniu, pagaliau mes grįžome į Lietuvą, nors „Harmony park“ su savo kainomis buvo nubloškęs į Monaką.

Paskutinį kartą tokias mažas kainas teko matyti prieš metus Šilutės „Klumpėje“. Akys bėgiojo po meniu, mėčiausi nuo picų prie kepsnių, žodžiu, alkanam ne kas rinktis. Čia tas pats kaip užsukus alkanam į parduotuvę. Akys priverčia rankas nesipriešinti ir krauti viską iš eilės į krepšelį. Taip ir mums. Draugė išsirinko sriubą ir kepsnį. O aš užsimaniau silkės su karštom bulvėm ir sriubos, ir dar picos.

Pirmos ant stalo atkeliavo sriubos, aišku, aš mintyse pasigedau silkės prieš sriubą, bet gražiai patiekta sriuba ir jos kvapas privertė mane klausimą apie silkę pasilikti vėlesniam laikui. Kalbant apie sriubas aš noriu paminėti tai, ko aš tikiuosi eidamas į kavines, manau ir ne aš vienas. Manau mes visi tikimės, kad ten suvalgytas maistas bus paruoštas daug skaniau, nei tai dauguma iš mūsų darome namuose. Na sutikite, juk ten maistą gamina profesionalai. Tad galiu drąsiai teigti, kad abi sriubos savo skoniu galėtų konkuruoti ir su mano gaminamomis.

“Trinta pievagrybių sriuba su baravykais” – 2.30 euro

Mano valgyta firminė sriuba savo tirštumu niekuo nenusileido draugės valgytai trintai pievagrybių sriubai su baravykais. Puikiai gomurį kuteno jalapenai. Džiugu, kad virėjas nėra koks maniakas ir suvokia, kad lietuviai nors vis labiau pradeda mėgti aštrų maistą, bet tam turi būti ribos. Jei trumpai, šiai sriubai skyriau 10 balų. Lygiai tiek pat sulaukė trinta sriuba. Radome ir jos pavadinime paminėtų baravykų. Tad drąsiai galiu teigti, kad su pavadinimu neperlenkta.

Po sriubų atkeliavo antri patiekalai: pica ir vištienos kepsnys. Va tada aš ir paklausiau padavėjos apie užsakytą silkę. Išgirdęs, kad lyg aš jos ir neužsakiau, pirmą kartą sulaukęs tokio atsakymo aš apsidžiaugiau. Nepuoliau įrodinėti, kad aš nesergu skleroze ir t.t. Tiesiog mes jau nuo sriubos buvome sotūs. O dar atplaukę ant mūsų stalo antri patiekalai savo dydžiu metė ne mažą iššūkį. Tai kur man būtų tilpusi silkė, net neįsivaizduoju. Tad sutinku su padavėjos nuomone, ir į jos paklausimą: gal užsakyti dabar, mandagiai išsisuku atsakydamas, gal kitą kartą.

Tolimesnę apžvalgą norėčiau pradėti nuo kepsnio. Dauguma sako, kad aš mėgėjas padaryti sviestą sviestuotu, bet manau nuo manęs neatsilieka ir „Tango pizza“ virėjai. Vien jau pažvelgus į kepsnį, nepradėjus jo valgyti, pirma mintis kuri šauna į galvą, kad virėjas sumaišė kepsnius ir jau prie paruošto kažkam vištienos kepsnio su sūriu, pridėjo dar grybų padažo. Puikiai žinau, kad lietuviai mėgėjai sočiai pavalgyti, bet šis derinys, drįsčiau teigti, perdėtas. Kol aš apie tai mąsčiau, lyg patvirtindama mano žodžius, draugė nustumia nuo kepsnio viršaus sūrio kepurę ir tenkinasi tik prie kepsnio patiektu grybų padažu. Dabar mano akiai viskas su kepsniu gerai. Tad vištienos kepsnys tik 7 balai.

Na, o mano valgyta „Lavar Ball“ pica galėjo pasigirti dideliu kiekiu skirtingų mėsų. Nenustebau, kad šios picos pavadinimas dedikuotas broliukų Ballų tėvukui. Nebūčiau nustebęs, kad jis tą picą ir gamino pats, tik gėdijosi iškišti nosį į salę. Nesidomiu jų atvykimu į Prienus, tik teko girdėti, kad jie čia žaidžia lyg ir nemokamai. Tik manau, kiekvieno krepšininko ar jų tėvo – trenerio svajonė po sezono grįžti namo kažką uždirbus…

Nelabai man patiko padažo patiekimas kibirėliuose. Idėja gal ir graži, kol nepradedi valgyti. Kadangi šalia nebuvo patiektas šaukštelis padažui, jį teko pilti iš kibirėlio. O pilant apsitaško kraštai, tad procesą kartojant tenka terliotis ir pirštus. Aišku aš katinas, ir laižyti letiną pratęs, bet visada mąstau ir apie kitus klientus… Žodžiu, reiktų arba šaukštelių šalia, arba kokią kitą tarą padažams naudoti.

Atsisakėme minties paskanauti desertų, nes aš neįveikiau net savo picos.

Labiausiai nustebino atnešta sąskaita. Suma už viską buvo tokia juokingai maža, kad puoliau ieškoti neįrašytų patiekalų. Deja, viskas buvo surašyta, beliko atsiskaityti, brūkštelėti vertinimą ir patenkintiems kilti namo.