Restoranų Palangoje – daug, bet nedaug tokių, kur jauku, skanu ir ne gėda svečią atsivesti
Sakoma, kad nepasirinksi tėvynės ar tėvų. Turbūt kvailesnės frazės gyvenime nesu girdėjęs. Niekada nesigailėjau, jog mano tėvynė – Lietuva, visada tuo didžiavausi, ir niekada nesusimąsčiau, kad galėčiau turėti geresnius tėvus.
Juokas juokais, bet iš abiejų tėvelių gavau Riebaus katino sudedamąsias dalis, be kurių nei jūs, nei aš Riebaus katino net neįsivaizduočiau. Tai štai iš tėčio gavau gerą apetitą, o iš mamos – iškalbos dovaną.
Tad Tėvo dienos proga vykstu šventinių pietų su vienais brangiausių žmonių žemėje.
Žinodamas gerą tėčio apetitą ir kaip mama mėgsta gražią aplinką, ilgai galvos nesukau – Palangoje tuos kriterijus puikiai atitiko „Resort pub“.
Per kelis aukštus išsidėsčiusiame restorane mamai buvo labai sunku išsirinkti, kur prisėsti – visi staliukai atrodė jaukiai. Tad norėdamas pagreitinti rinkimosi procesą, pasiūliau stalelį prie lango su vaizdu į Basanavičiaus gatvę, iš kurios lietus buvo išvaikęs poilsiautojus.
Gerai, kad tėveliai kaip tyčia buvo palikę akinius namie, ir meniu aš jiems tiesiog perskaičiau, tik kainų nesakiau. Aš prie kylančių patiekalų kainų jau pripratęs, o jiems, retai tesilankantiems restoranuose, tokios kainos galėtų sukelti kraujo spaudimą. Nors geriau pagalvojus, šiame restorane jos ne tokios ir didelės, jei lyginsime su kaimyniniais restoranais.
Žinoma, kad turint gerą apetitą užkandžiai būtini.
Kol tėvai džiaugėsi nealkoholinio alaus taurėse tarp burbuliukų dūkstančiomis aukso dulkėmis, mūsų stalą pasiekė užkandžiai.
Žirniai su spirgučiais galėjo pasigirti ne tik linksmu pavadinimu „Pilvo maršas“, bet ir įdomiu pateikimu bei geru skoniu. Purius nesušokusius žirnius su nemažu spirgučių sluoksniu tėvelis puikiai įvertino. Mes su mama mėgavomės minkštomis spurgutėmis ir brusketomis su krevetėmis. Nors užsakydamas užkandžius ir turėjau baimės dėl žirnių, nes prieš savaitę vienoje užeigoje susilaukiau ne žirnių su spirgučiais, o jų parodijos…
Pilvo maršas – 6,00€
Aštuoni įvarčiai – 8,00€
Kadangi brusketos buvo trys, viena paskanauti atiteko ir tėčiui. Traški paskrudusi duonelė, sultinga krevetė, sūris ir ant duonelės kraštelio – puselė mažyčio pomidoriuko. Toks mažytis džiaugsmas ne tik akims, bet ir skrandžiui.
Brusketos su krevetėmis – 8,00€
Jei reiktų surašyti visas liaupses, kurias tėveliai išsakė užkandžiams, man prireiktų kelių apžvalgų.
Švelnus prisilietimas – 6,00€
Tad kai mama, paragavusi kreminės sūrio sriubos, pradėjo ir ją girti, paprašiau jos duoti man taip pat paskanauti. Nes pagalvojau, kad gal ji girdama maistą bando man atsidėkoti už šventinius pietus. Bet geras šaukštas kreminės sriubos privertė ir mane išsakyti jai kelias liaupses. Tiršta ir tokios skonių gausos, kad net susimąsčiau, ar nereiktų ir man jos užsisakyti? Bet prisiminęs, kad mūsų dar laukia pagrindiniai patiekalai, susilaikiau.
Nors mūsų stalas ir nebuvo mažas, atneštos 3 gigantiškos lentos su pagrindiniais patiekalais vos ant jo sutilpo. Nežinau, ar jų dydį pavyks perteikti nuotraukose, bet pabandęs pakelti vieną iš jų pagalvojau, kad per vasarą padavėjai jas nešiodami užsiaugins didelius bicepsus.
Galiūnas – 14,99€
Tėčiui, žinodamas jo gerą apetitą, užsakiau kepsnį „Galiūnas“, o tai – 400 gramų sprandinės kepsnys, kuris, gulėdamas ant milžiniškos lentos, nebeatrodė toks didelis. Bet jį įveikti – išties didelis iššūkis.
Prezidentienė – 12,00€
Mama išsirinko moteriškesnį kepsnį – vištienos krūtinėlę, įdarytą bri sūriu. O sau paėmiau pusę kilogramo šonkaulių.
Texas 66 šonkauliai – 14,99€
Gerai, kad mes, Katinai, mėgstame pavalgyti, nes matydamas prieš save padėtus šonkaulius ir pagalvojęs apie eilinį klientą su „neišlavintu“ apetitu, galiu konstatuoti tik tai, kad jei norėsit įveikti tokią porciją, privalėsite ne tik neužsisakyti šaltų, bet prieš tai dieną nevalgęs būti.
Daug esu matęs didelių porcijų, bet ne visur dydis būna vertas pagyrų. Man asmeniškai pirmoje vietoje yra patiekimas, skonis, o tik tada porcijos dydis.
Žinoma, kad nei mama, nei aš pagrindinių patiekalų neįveikėme. Jei aš būčiau suritinęs visus tuos šonkaulius, būčiau nukritęs bare ant odinio kampo pokaitukui. Bet tėčiui kepsnį „Galiūnas“ nugalėti pavyko.
Reziumuoju. Yra daug maitinimo įstaigų Palangoje, bet man asmeniškai yra tik kelios, kuriose jauku, skanu ir ne gėda svečius atsivesti. Tad viena iš jų, esanti jau kelinti metai tarp mano favoritų, – „Resort pub“.
O matydamas linksmus tėvelių veidus aš supratau, kad šios dienos pietums pasirinkęs šį restoraną nesuklydau.
Svarbi detalė, kurios apžvalgoje nepaminėjau – aptarnavimas. O nepaminėjau greičiausiai todėl, kad jokių priekaištų mus aptarnavusiai merginai neturėjau. Viskas pagal aptarnavimo kultūrą, be jokio perdėto lipšnumo. Tokiai ir arbatpinigių palikt negaila, ir įamžinti su Riebaus katino lipduku ne gėda.
Tad baigdamas noriu visiems palinkėti daugiau meilės skirti savo artimiesiems. Branginti laiką, praleistą kartu, nes tos akimirkos ir geros emocijos mūsų širdyse lieka ilgam, o jas prisiminus, kai užeis blogi laikai, mintyse prasklaidomi tamsūs debesys ir vėl išnyra saulutė.