Nepatikėjom, kas vyksta prabangaus komplekso bare – to nesapnavau net blogiausiame sapne
Iš anksto informuoju, kad ši apžvalga bus persunkta pasipiktinimo, kurį išprovokavo susidūrimas su žmogumi, dirbančiu virtuvėje, ir nieko nesuprantančiu apie asmeninę higieną.
Tad jei norite šią savo dieną paįvairinti blogomis emocijomis, kurias patyrėme mes, gero jums skaitymo, o jei norite pozityvu dvelkiančių mano atsiliepimų, ieškokit paskutinių apžvalgų.
Tad “Harmony park” – didingas kompleksas, kuris savo didybe užburia kaskart čia atvažiuojant. Ne kartą ir ne du su Katiniene mėgavomės šio komplekso SPA paslaugomis. Ir jei reiktų lyginti su kitais Lietuvoje aplankytais, drąsiai sakyčiau, kad šio baseinų ir pirčių kompleksas mums mieliausias.
Bet ne apie tai noriu šiandien papasakoti. Taip jau nutiko, kad draugas pakvietė mus su Katiniene aplankyti ten įsikūrusį žirgyną ir pasigėrėti jame vykusiu renginiu.
Žirgai, žirgais, bet būnant gryname ore noras pavalgyti ateina greit. Tad kiek papramogavę žirgyne, užsukame ir į vietinį “Samana” bariuką užkąsti.
Nesame išpuikę, tad pamatę lentą su užrašu: „Prašome užsisakyti prie baro“, prie jo ir patraukiame.
Va čia ir prasideda linksmybės. Linksmybės, nes tai, ką pamačiau „Samana“, galėčiau tik susapnuoti, ir jei kas pasakotų – nepatikėčiau.
Tad baras, už jo – sportiškai apsirengęs jaunuolis: vasariški marškinėliai, šortukai. Nužvelgęs suteptus jo rūbus pirma, ką pagalvojau, jog bus koks ūkvedys, besikuičiantis už baro su alaus įranga.
Kadangi daugiau nieko prie baro, išskyrus jį, nepamatėme, nusprendėme pasiteirauti: ar galėtume užsisakyti? Išgirstame atsakymą – galime, o pats pritūpęs prie alaus aparato vėl ėmė kažką krapštytis.
Kai pagaliau jis vėl išsitiesė visu ūgiu, aš vėl paklausiau to paties: ar galime užsisakyti? Kažką sumurmėjęs ir dabar jau atsukęs mums nugarą pradėjo lyg pinigus skaičiuoti.
Tokiais momentais pasijuntu lyg man netiesiogiai būtų sakoma: gal jūs iš čia eikite, aš šiandien nenusiteikęs dirbti.
Bet po kiek laiko pamatęs, kad mes nuo baro nenueiname, pats žmogelis paklausė, ko norėsime.
Kol jis priiminėjo užsakymą, aš giliai širdyje tikėjausi, kad tuoj iš kur nors išnirs barmenas ir šį žmogų pakeis. Nes negana purvinų drabužių – jis net užsakymo priimti nemokėjo.
Reikėjo vis traukti iš jo informaciją. Pasakiau kad norėsiu mėsainio, draugas sako, norėsime dviejų. Žmogelis tyli. Suprasdamas, kad mėsainių būna įvairių, paruoštu su skirtinga mėsa, neapsikentęs pasakiau, kad norėsime su jautiena.
Tylus ignoras – tik pro sukastus dantis iškošta suma už padarytą užsakymą. Atsiskaitome ir prisėdame.
Ir tada žvelgdamas, kaip tomis pačiomis rankomis, kuriomis žmogelis ką tik skaičiavo pinigus, davė mums grąžą, ima formuoti mėsainius, aš pagaliau suprantu iš kur tos dėmės ant šortų.
Mėsainis -11,00€
Pasirodo tai riebalų, padažų dėmės. Jis ne tik neužsidėjo pirštinių ruošdamas mums maistą – jis net neturi prijuostės ar kokio rankšluostuko rankoms nusivalyti. O kam? Juk viską galima į kelnes nusibraukt.
Spėkit, kokio skonio buvo mėsainiai? Du kąsniai – ir aš jau sotus, nes su kiekvienu kąsniu pasamonėje jutau pinigų skonį, kuris greičiausiai liko žmogeliui čiupinėjant mėsainius nešvariomis rankomis.
Norėdamas kiek nuraminti alkį nuėjau prie baro užsisakyti keptos duonos, nes mačiau kad jos jau yra prikepta iš anksto ir pridėta į vienkartinę tarą.
Čia žmogelis pasižymėjo dar kartą.
Duona šiame bare kainuoja 3,50€, bet grąžos iš 50€ jis sugebėjo priskaičiuoti ir paduoti tik 36,50€.
Sakau, blogai grąžą suskaičiavote, aš daviau 50€, o jūs man duodate grąžos tik 36,50€. Trūksta 10€.
Tą minutę, kurią jis stovėjo ir tylėdamas žiūrėjo į mane, atrodė taip, lyg jį kažkas buvo išjungę arba jam greituoju būdu programinę įrangą perkrovinėjo.
Bet po minutės atsigavęs sako, ai, va jums dar 10€, prie jūsų prisipliusavo kitas užsakymas.
Koks užsakymas, kur prisipliusavo, manau, žino tik jis. Aš priėjau prie baro, paprašiau duonos, padaviau 50€. Kur jis per tas kelias sekundes mintyse buvo išėjęs ir ką kur „pripliusavo“, žino tik vienas Dievas.
Reziumuoju. Rašydamas šią apžvalgą aš užėjau į „Harmony park“ puslapį ir skaitydamas projekto aprašymą įsivaizdavau lyg persikėlęs į Monaką. Kur į žirgyną atvyksta ponai ir ponios su prabangiais automobiliais, moterys gražiomis suknelėmis ir skrybėlaitėmis, vyrai įspūdingais kostiumais.
O realybėje atvykęs pamatai kaimo glūdumoje stūksantį „projektą“, į kurį kažkas investavo didelius pinigus ir greičiausiai atidavė visa tai valdyti žmogui, kuris nesusitvarkytų net ir su kaimo parduotuve. Kur taip apsirengęs padavėjas geriausiu atveju galėtų kolūkio valgykloje bulves skusti…
Yra toks žodis „sutrius“/„sutrė“, kuriuo apibūdinami žmonės, kurie, švelniai tariant, savęs neprisižiūri, yra apsileidę. Ir šis apibūdinimas puikiai tinka mus aptarnavusiam žmogeliui. Ir taip jį vadindamas aš nė kiek jo neįžeidžiu, nes tai mano reakcija į jo rodomą nepagarbą klientams.
Jei užsukčiau pas jį kur į sodybą, ir jis ten keptų šašlykus, pirštais valytų tekančius riebalus ar padažą, o po to nubrauktų į savo rūbus, aš priimčiau tai visai kitaip. Nes aš pas jį atvykau į namus, kuriuose galioja jo taisyklės – ir aš arba jas priimu, arba išbraukiu jį iš pažįstamų rato.
Bet aš atvykau į maitinimo įstaigą, kur toks sutrius gamina mėsainius ir jų nedalina veltui visiems atvykusiems į atvirą Lietuvos konkūro čempionatą – jis už mėsainius ima pinigus, ir gana didelius. Vieno mėsainio kaina – 11,00€.
Tad baisu pagalvoti, kas dedasi šios įstaigos virtuvėje, jei tokio murziaus nesudrausmina tiesioginiai jo vadovai.
Nors vertindamas aš naudojuosi keturiais kriterijais: interjeras, švara, aptarnavimas ir maistas – šį kartą rašydamas 1/5 jį skiriu už nepagarbą klientams.
Gal po šio mano atsiliepimo „Harmony park“ vadovai nusileis ant žemės ir pažiūrės, kuo kvėpuoja ir kaip dirba “Samana” kolektyvas. Nes panašų murzių paskutinį kartą mačiau „Pakalnutėje“, tik tas, skirtingai nei šis, dėvėjo purvinus treningus, ir niekieno nebuvo informuotas apie tai, kad juodos panagės nėra gražu ir klientams nekelia apetito. Ir „Pakalnutėje“ už 11€ keturiese pavalgo – tad ten švara antroje vietoje.