Restoranas Druskininkuose ir vėl maloniai nustebino: taip dirbti turėtų visi
Maniau, kad Druskininkai turi ne vieną, o keletą aukšto lygio SPA, teikiančius kokybiškas procedūras. Tad vykdami į „Grand SPA Lietuva“ tikėjomės jomis pasilepinti.
Pasakysiu trumpai – lankėmės ten pirmą ir paskutinį kartą. Veido procedūrą, kuri turėjo trukti visą valandą, teko nutraukti, nes ją greičiausiai atliko virtuvės darbuotoja. Ji su tokiu užsidegimu kočiojo veidą ir makalavo po burną pirštais, kad atrodė, jog jai duota užduotis pakoreguoti žandikaulio padėtį.
Bet apie tragišką požiūrį ir elgesį su klientais – atskiroje apžvalgoje.
Ką, jūsų manymu, svetimame mieste turi veikti Katinas, kai viena įstaiga jį gerokai nuliūdino ir sušiko nuotaiką (nepabijokime to žodžio – tądien aš dar ne tokių mintyse panaudojau, norėdamas apibūdinti būseną, į kurią mane įstūmė nekompetetingi SPA darbuotojai)?
Žinoma, jokių eksperimentų nebesinorėjo. Teatleidžia man restoranas „Toli toli“, tą dieną numatytas mano taikinyje. Vietoje eilinio eksperimento pasirinkau jau išbandytą maitinimo įstaigą – „Sicilia“. Prieš porą metų jie mūsų nenuvylė, tad užsukę vėlyvų pietų tikėjomės, jog geras maistas praskaidrins sugadintą nuotaiką.
Kuklus, bet neapsakomai jaukus interjeras, mus pakerėjęs pirmą kartą, tokius pat jausmus sukėlė ir šį. O dar ir ant staliukų degančios žvakės leido pasimiršti nuo prieš tai patirto košmaro SPA centre.
Katinienė, nenorėdama didesniais išgyvenimais apkrauti ir taip didelį stresą patyrusio žandikaulio, pasirinko lietinius su obuoliais.
Na, o Riebus katinas, kaip visada – nė dienos be mėsos, tad į draugiją aitriajai sriubai užsisakiau jautienos antrekotą.
Dažnai tenka skaityti, kad ne tik mano bet ir kitų tinklaraštininkų tekstai bei vertinimai priklauso nuo tos dienos nuotaikos. Na, nė velnio, gerbiamieji. Vadovaujantis jūsų logika, po patirto pažeminimo SPA centre aš „Sicilijoje“ turėjau daužyti indus dar net maisto neparagavęs, nes tokia sup..tai „gera“ savijauta buvo. Tuo momentu galėjau nagais asfaltą ardyti nejausdamas skausmo, nes fizinis skausmas yra kelis kartus mažiau skausmingas nei moralinis.
Bet nei aš asfaltą gadinau centrinėje Druskininkų gatvėje, nei lėkštes daužiau restorane. Aš tiesiog mėgavausi aštria sriuba, po kurios eilė atėjo sultingam jautienos kepsniui. Su džiaugsmu stebėjau, kaip skaniai Katinienė valgo blynelius ir nenustoja jų girti.
Lietiniai su obuoliais – 4,00 eur.
Čili sriuba – 2,80 eur.
Jautienos antrekotas – 13,00 eur.
Ar jums reikia smulkesnio aprašymo, kokie poskoniai atsiskleidė tuo metu, kaip jie spraigė mums pasąmonės labirintus? O gal įdomu, kaip ir kokiais kiekiais skrandyje išsiskyrė virškinimo sultys, ir ar nuo suvalgyto maisto neapsunko skrandžiai?
Vargu. Tegu patiekalų nuotraukos kalba pačios už save. O aš nuo savęs tik pridursiu, kad „Sicilia“ galima drąsiai laikyti pavyzdžiu to, kaip turi dirbti padavėjai, kokius patiekalus iš virtuvės turi gauti klientai. Ir jei visi restoranai bus panašaus lygio, kur vertinant kainos ir kokybės santykį kokybė ženkliai lenkia kainą, tada mūsų apžvalgos bus tik liaupsių lavinos.
Antrą kartą iš eilės vertinu šį restoraną riebiu 5/5. Ir jei kada nuvyksite į Druskininkus ir, kaip mes, nenorėsite eksperimentuoti, drąsiai judėkite link „Sicilijos“. Manau, jie tam ten ir yra, kad ne tik džiugintų klientus, bet ir užtušuotų kaimynų trūkumus ir taip keltų kitų sumenkintą Druskininkų vardą.