Po tokių pietų virškinimą gerinančios tabletės yra būtinos, o ne rekomenduojamos

Jei paklaustumėte, kada man maloniausia leisti laiką Palangoje, nedvejodamas paminėčiau du metų laikus: tai ruduo ir žiema.

Nesu šurmuliuojančios Palangos mėgėjas, tad labai džiaugiuosi, kai ateina ruduo ir miestelis ištuštėja. Aišku, liūdnoka stebėti apmirusią Basanavičiaus gatvę. Daugelis kavinių užkaltomis langinėmis – tarsi lokiai, per vasarą prisirinkę medaus, ramiai užsnūdo žiemos miegu.

Eilinio kliento džiaugsmui, ne visos pasinėrė į sapnų pasaulį – kelios dirba ir kurortui ištuštėjus. Į vieną iš tokių – „Molinį ąsotį“ – užsukame ir mes.

Pakylame į antrą aukštą. Kadangi žmonių nedaug, galime pasirinkti net stalelį, prie kurio prisėdame.

Visada malonu, kai padavėjas pastebi klientus ir iškart parodo dėmesį atnešdamas meniu bei pasiteirauja apie gėrimus, kurių galbūt norėtume užsakyti iš karto. Pirmasis įspūdis visada maloniai nustebina. Tokiais atvejais pagalvoju – gal ir virtuvėje dirbs savo srities profesionalai.

Vartydamas meniu ir skaitinėdamas patiekalų pavadinimus bandžiau rasti suderinamumą tarp meniu, interjero, paveikslėlių ant sienų. Jei midijos dar kažkaip derėjo bendroje visumoje, tai mėsainiai tikrai „pjovė“ pro šoną. Bet kadangi į „Molini ąsotį“ atėjome vedini tikslo pavalgyti lietuviškų patiekalų, midijos ir mėsainiai buvo greit pamiršti.

Priimdamas užsakymą padavėjas vėl pademonstravo savo profesionalumą primindamas man, kad kiaulės kojos ir alus – neatsiejami dalykai. Apie tai aš ir pats gerai žinau, o ir savaitgalis. Tad užsisakiau bokalą kvietinio alaus.

Aprašydamas sriubas stipriai neišsiplėsiu. Tiek trinta daržovių, tiek dienos sriuba – agurkinė – buvo skanios, bet, skirtingai nei Gustavas, nenukritau nuo kėdės aimanuodamas iš malonumo.

Tačiau antriesiems patiekalams aš norėčiau skirti kiek daugiau dėmesio – ką čia daugiau, norėčiau dedikuoti visą apžvalgą.

Pradėkime nuo bulvinių blynų, kiaulės kojas palikę pabaigai – desertui…

Bulvinis blynas – 5,50 euro

Rašydamas visada stengiuosi parinkti gražesnius žodžius vienokiai ar kitokiai nuomonei išreikšti. Šįkart nevyniosiu į vatą, rašysiu tai, ką galvoju ir nesvarbu, ar tai bus kiek tiesmuka, bet, manau, kitaip negalima.

Mieli „Molinio ąsočio“ virėjai, jei jums įdomu, kokį įspūdį man sukėlė bulvinis blynas su kažkokiu baltu turiniu ant viršaus, tai sakau tiesiai šviesiai: gal ką netyčia virtuvėje supykino, ir jis atpylė ant to blyno? Na, kada jūs pagaliau suvoksite, kad padažą reikia patiekti šalia, o geriausia prie bulvinių blynų ar cepelinų būtų tiesiog grietinė ir spirgučiai, ir šalia lėkštėje, o ne užvožti ant viršaus. Na, o jei jūs visgi manote, kad miltais balintas padažas kažką dar džiugina, net tada nedrėbkite jo ant blyno, o patiekite šalia padažinėje.

Mūsų vyriausybė kovoja, kovoja ir nesiruošia sustoti kovoti su prastais lietuvių mitybos įpročiais, o jūs ne tik jiems nepadedate, bet ir toliau žmones „tukinate“ tokiais nesveikais padažais. Suprantu, kad kažkam tai skanu, suprantu, kad būna tokių, kurie net lėkštes išlaižo, bet jūs visgi pagalvokite apie to marmalo patiekimą atskiroje padažinėje.

Kalbant apie patį blyną – jis buvo iškeptas gerai. Nugrandžius baltą tyrę dar pavyko paskanauti traškių blyno kraštelių bei mėsos įdaro, kuris taip pat buvo valgomas. Tad jei ne tas padažas, blynas būtų sulaukęs pagyrų, o išėjo kaip išėjo…

Aš apie blyną ir apie blyną, o kiaulės kojytės laukia nesulaukia mano dėmesio. Nors šiaip, jei geriau pagalvojus, geriau būtų ir nesulaukusios.

Virta apkepta kiaulės koja – 9,00 euro

Jei dabar skaitote šią apžvalgą, noriu, kad pažvelgtumėt į patiekalo nuotraukas. Neskubėdami peržiūrėkite jas keletą kartų ir gerai įsiminkite, nes tai patiekalas, kurio aš nerekomenduočiau net savo priešui…

Pradėkime nuo patiekimo. Esu valgęs kiaulės ausis, kojas, uodegas, karkas ir ne vieną kartą, bet kad garnyre be virtų žirnių būtų dar ir švieži kopūstai, pomidorai, paprikos tenka matyti pirmą kartą. Paklausite, kas tinka prie kiaulės kojų ir žirnių? Jei gerai pagaminti abu, tereikia tik alaus. Bet jei norite, kad žmogui nekiltų klausimų, kodėl jis moka 9 eurus (31 litą) už kiaulės kojas, įdėkite troškintų raugintų kopūstų – jie tikrai tiks labiau nei jūsų patiektos daržovės.

Nežinau, kas virtuvėje sugalvojo kepant susidoroti su virtomis kiaulės kojomis, bet turiu patikinti: jam tai puikiai pavyko. Įmetus kojas į gruzdintuvę ir ten jas pamiršus gaunami puikūs kiaulės kojų traškučiai.

Džiaukitės, mielieji, kad tą dieną mano nuotaika buvo gera, ir aš ramiai valgiau tuos traškučius su žirniais užgerdamas alumi. Jei jūs manote, kad šalia patiektos šviežios daržovės turėjo kiek amortizuoti mano sprangų valgymą, turiu jus nuliūdinti pasakydamas, kad jūs suklydote. Padėti pamiršti valgytą nesusipratimą galėtų tik išgerta statinė alaus, bet tada vargu, ar aš prisiminčiau, kur valgiau ir ką norėjau parašyti. O tai būtų nedovanotina mano klaida. Apie tokias „superines“ vietas žmonės turi sužinoti, aišku jei dar nežino…

Dabar rašydamas ir prisimindamas savo vizitą jūsų restorane, noriu paprašyti: nevadinkite savęs restoranu. Nes dauguma verslininkų klaidingai mano, jog taip pasivadindami jie gali užsikelti nežmoniškas kainas, nes suprask – mes restoranas, o restoranuose kainos aukštos. Turiu jus nuliūdinti: pasivadindami restoranu visų pirma jūs pakeliate vertinimo kartelę bei sulaukiate didesnių klientų lūkesčių, nes jūs – RESTORANAS.

Antra, jei jau nesugebate patiekti tinkamų bulvinių blynų ir kiaulės kojų, ar verta į meniu įtraukti midijas ir mėsainius? Abejoju, kad esate ta maitinimo įstaiga, kur užsakymuose vyrauja šie patiekalai. Nesuklysiu teigdamas, kad daugumai klientų „Molinis ąsotis“ asocijuojasi su lietuviška virtuve. Tad, manau, tikslinga pirmiausia pastangas skirti šių patiekalų gamybai, o jau tik vėliau bandyti gainiotis šiuolaikinių madų…

Mano vertinimas restoranui „Molinis ąsotis“ – 3 nagučiai. Ir, savininkai, padėkokite mus aptarnavusiam padavėjui, nes virtuvė teišstenėjo 1,5 balo, o iki 3 restoraną už ausų patempė padavėjas.

Tikiuosi, kad jums pavyks suklijuoti suskilusį molinį ąsotį, ir jis, kaip senais laikais, bus minimas tik geru žodžiu…