Kadaise liaupsintame restorane laukė ir atradimai, ir nusivylimai
Šį kartą svečiuodamiesi Klaipėdoje ir ieškodami vietos kur pietauti, nusprendėme pakilti aukščiau visų. Taip sakant, pažvelgti į Klaipėdą iš paukščio skrydžio… O tam puikiai tiko restoranas „Vivalavita“, įsikūręs K – centre Klaipėdoje. Gaila, kad nesu koks architektas, nes turėčiau ką parašyti ir apie šias dvi architektūros išdaigas Klaipėdos miesto centre (pastatus skambiais pavadinimais K ir D). Bet paliksiu šią temą kitiems blogeriams, mano tikslas maistas. Kaip skaitytojai sako turiu gerą skrandį, tad dažnai metu jam vis naujus iššūkius. Kadangi prieš kelias dienas atšvęstos Šv. Velykos, buvo nemažas skrandžio galimybių išbandymas, tai šiandien užeigas ir kavinukes iškeičiau į restoraną su tikimybe, kad taip pavyks apsisaugoti nuo galimų virėjų nemalonių siurprizų.
Džiugu, kai užsukęs į restoraną randi laisvą staliuką prie lango, tad pietaudamas gali grožėtis už lango atsiveriančia panorama. Aišku, ta panorama skurdoka, nes matai tik seną policijos pastatą, o už jo Kuršių marių krantinę, nusėtą suvargusiais kranais bei vykdomais krovos darbais, bet tik ne paplūdimiais.
Bet atsivertus meniu ir žvelgdamas į kainas suvoki, kad į patiekalų kainas įskaičiuotas vaizdelis į Boulevard de la Croisette krantinę (Monakas). Dar vienas pastebėjimas – labai jau patrinti meniu. Aš nežinau arba apie tai negirdėjau, bet manau tik vynas ilgesnio išlaikymo yra vertinamas labiau. Bet gal tai jau yra pradėta taikyti ir meniu. Gal kam tokie gyvenimo matę meniu, nutrintais kampais, lengvai paglamžyti ir kelia susižavėjimą, man tai rodo tik vadovų apsileidimą. Visų pirma jie ne odiniai, o popieriniai, tad juos pakeitęs restoranas didelių išlaidų nepatirs.
Atnešta ant stalo baravykų sriuba leido pamiršti pokalbį apie keistiną meniu, leido pasimėgauti tikrai skania trinta baravykų sriuba.
Senai beverčiau eurus į litus, bet šios sriubos kainą išversiu. Nes ją valgant prisiminėme mūsų prezidentę ir jos žodžius: niekas nebrangs po euro įvedimo, o jei ir brangs tai keliais centais. Kadangi tekdavo lankytis restoranuose ir prieš euro įvedimą, turiu nuliūdinti prezidentę, jūs kiek apsirikote… Mano valgyta baravykų sriuba kainavo be kelių centų 26 litus. Tikrai nepamenu, kad kur restorane sriuba būtų tiek kainavusi. Džiugino tai, kad baravykai savo skoniu dominavo . Sriuba iš tiesų buvo skani ir liaudiškai tariant jos buvo nepagailėta, lėkštutė iš ties nemaža.
Po sriubos kaip ir priimta atkeliavo antri patiekalai. Jų kainų į litus neversiu, nes tai vis vien mūsų politikų neįtikins, kad kainos po euro įvedimo kilo ženkliai. Lieka smegenyse atjungti valiutos konvertavimo funkciją ir pietauti.
Steikas buvo iškeptas taip kaip ir pageidavau – pusiau keptas. Puikiai derėjo prie jo patiektas švelnus padažas, kuris galynėjosi su pipirais, nuklojusiais kepsnio paviršių. Vienintelis, kam valgydamas galėčiau reikšti pretenziją tai bulvytėms. Jas barstant prieskoniais buvo ryškiai prisistengta. Bet mėgstantiems bulvių prieskonius tai turėtų patikti. O žvelgdamas į steiko lėkštėje esančią padažinę supratau, kad restorano vadovas užkietėjęs suvalkietis. Taip ir matau jį rytais lygintuvu tiesinantį senus meniu, ar klijuojantį suskilusias padažines… Na bet tikiuos, kad po šios mano kritikos jis nuskubės į virtuvę ir pirma ką padarys, sunkiai tvardydamas vidinius taupumo demonus, išmes apdaužytus indus. Besidomintys feng shui neduos man sumeluoti, kad tokie indai yra tik blogas feng shui…
Lašišos kepsnys meniu buvo siūlomas tik su smidrais, tad jei pageidaujat papildomo garnyro, jį reiks užsisakyti atskirai, aišku ir sumokėti papildomai.
Taip kaip ir su bulvytėmis prie steiko, jos taip pat buvo užsakomos atskirai. Galiu drąsiai teigti, kad vien su smidrais lašišos kepsnys būtų atrodęs skurdokai, bet užsakytos šalia apkeptos daržovės jį pagyvino.
Kaip supratote didelių pretenzijų antri patiekalai nesusilaukė, tad laukdami deserto tikėjomės, jog jis patirtus įspūdžius tik labiau pagerins.
Atneštas desertas labiau priminė svečiavimąsi pas draugus, kurie apie desertų gamybą nelabai ką išmano. Na, o jei nebūčiau dailiai nuaugęs Riebus katinas, o tiesiog koks senas nukvakęs pirdžius maisto kritikas, tai pyragui apibudinti parašyčiau tai: valgydamas pyragą, pajutau stygių gilesnio vidinio potėpio, kurio taip trūko šokoladiniam biskvitui pagyvinti… Nemanau, kad toks desertas iš vis turėtų būti restorano meniu, nes jis labiau tinka kavinukėms, praktikuojančios kavą išsinešimui, kur desertus klientai užsako retai. O jei užsako, tai stebuklų nesitiki.
Vertinimas: Interjeras – 8, Švara – 9, Aptarnavimas – 8, Maistas – 7. Viso: balų 32 (vidurkis – 8) Tad silpni 5 nagučiai, su didele viltimi, kad į mano pastebėjimus bus atsižvelgta. Noriu tikėti, kad kažkada liaupsinta, o dabar vis dažniau peikiama vieta atgims naujam gyvenimui, o mano skirtas penketas tam bus gera pradžia. Restoranas turi traukti klientus ne tik gražiais vaizdais per langus, bet ir puikiu maistu, bei aptarnavimu. Kitaip jis virs apžvalgos aikštele, kurioje lankytojai gers tik kavą, o apie maistą bus senai pamiršę…
Su pagarba,
Riebus katinas