Gaila, kad baigiasi vasara. Dar labiau liūdna, kad tik pasibaigus atostogoms mes aptinkame tai, ko ilsėdamiesi ieškojome. Ir jei ne planuotas susitikimas Klaipėdoje, vargu ar iš vis būtume atradę. Džiaugiuosi kiekviena smulkmena, kuri nutiko tą dieną. Gerai, kad per anksti išsiruošėme ir jau prieš gerą valandą iki susitikimo buvome Klaipėdoje. Tą laiką nusprendėme praleisti prie jūros Melnragėje. Spėkite, ar mes iki jūros nuėjome? Aišku, kad ne, pamatėme prie pat kopų restoraną „Orion“. Ir smalsumo vedamas, pasakęs draugei, kad tik žvilgtelsiu vidun ir eisime toliau, neriu vidun. Išorė restorano manęs nesudomino, labiau į vidų patraukė prisiminimai, juk čia kažkada buvo kepami armėniški šašlykai. Smalsu buvo žvilgtelėti kaip pasikeitė ši vieta, nes čia lankiausi prieš gerus 20 metų.
Naujas pavadinimas, pertvarkyta lauko terasa leido suprasti, kad ir viduje rasiu kažką naujo. Tai kažkas panašaus į „Kinder siurprizą“. Iš išorės nelabai supranti kas viduje. Panašiai nutiko ir man. Vos įkišęs nosį supratau, kad prie jūros mes nebeisime. Siurprizas, kurį radau, mane maloniai nustebino ir aš užsimaniau juo pasimėgauti. Restorano interjeras buvo įspūdingas, sužavėjo savo prabanga ir jaukumu. Beliko įkalbėti užsukti ir draugę. Ačiū Dievui, kad jūros ošimą buvo galima girdėti sėdint restorano terasoje, to pakako, kad ji sutiktų iškeisti pasivaikščiojimą pajūriu, į ankstyvus pietus. Be mūsų restorane sėdėjo dar viena porelė. Pirma valanda dienos, o pietaujančių galima sakyti nėra. Tad velniukas sėdintis ant dešinio peties liepė kuo greičiau keltis ir eiti lauk, nes suprask, jei nėra valgančių, vadinasi prasta virtuvė. Bet angeliukas, sėdintis ant kairio peties, siūlė pasimėgauti gražia aplinka ir, neparagavus čia gaminamo maisto, išeiti būtų didžiulė nuodėmė. Žodžiu, kol patarėjai aiškinosi, barmenė atnešė meniu ir angeliuko veidą nutvieskė šypsena.
Aš mėgstu tokius meniu, kurie tavo pirminį apsisprendimą užsisakyti kepsnį, nepakeičia į kokią picą. Čia jų tiesiog nėra. Aš manau, kad kai kurios maitinimo įstaigos daro didžiulę klaidą, manydamos dideliu pasirinkimu užkariauti klientų širdis. Mes nesame universalūs, kaip ir virėjai. Kiekvienas turi, taip sakant, savo arkliuką. Tad tai, kad neradome „Oriono“ meniu visų pasaulio virtuvių, mane nudžiugino. Bet iš esamo tiek draugė mėgstanti žuvį, tiek aš patiekalus iš mėsos, turėjome iš ko pasirinkti.
Pirma atkeliavo „Meksikietiška“ sriuba. Man pradėjus ją valgyti velniukas sunerimo. Nes jo sukeltos abejonės nepasitvirtino, bent valgant sriubą. Kad ir ką jis man šnibždėjo į ausį, sriubos skonio tai nepakeitė. Kad ir kaip kipšiukas stengėsi, negalėjau prisikabint nei prie sriubos aštrumo, tirštumo, sūrio tąsumo, ar kiekio. Beliko maloniai nustebintam sėdėti ir laukti karštų patiekalų.
Karštieji patiekalai padėjo galutinį tašką mano abejonėms. Jei valgydamas sriubą dar klausiausi velniuko sapalionių apie prastą pasirinkimą čia pasilikti. Pradėjus valgyti karštus beliko, vienu sprigtu pasiųsti velniuką skrydžiui nuo peties link kopų. Įkalbėjęs draugę užsisakyti „Otą su krevečių padažu“, laukiau jos pirmų įspūdžių pradėjus valgyti. Bet, pasiūlymas paragauti ir man jos patiekalo, buvo geriausias pripažinimas to, kad parekomendavau taikliai. Kramtydamas minkštą žuvies gabaliuką su švelniu krevečių padažu galvojau, kad net negraži žuvis gali suteikti tiek skanių akimirkų mums mirtingiesiems. Na, o mano apskrudęs kiaulienos sprandinės kepsnys, tiesiog spjaudėsi sultimis, lyg šauktų, manęs virėja neperkepė, aš toks, kokio tu ir tikėjais, sultingas ir didelis. Patiko ir tai, kad nors abiejuose garnyruose vyravo aisbergo salota, bet kitos daržovės buvo parinktos pagal tai, kas tinka prie žuvies ir mėsos. Žodžiu, virtuvėje dirbantys nebuvo užsimaišę katilo „visiems gyvenimo atvejams“. Na, o desertas padėjo paskutinį tašką angeliuko pergalei. Skaičiuokime: sriuba, karšti ir desertas po 1 balą, tai 3:0 angeliuko naudai.
Jei ne suplanuotas susitikimas, tai taip skaniai pavalgę, būtume kritę šalia restorano ant žolytės ir klausęsi jūros ošimo.
Vertinimas: Interjeras – 9, Švara – 9, Aptarnavimas – 10, Maistas – 10. Viso: 38 balų (vidurkis – 9,5) Tad 5 nagučiai.
Mano rekomendacija šeimininkams: Lauko terasą būtinai įstiklinkite. Tai suteiks jaukumo, o ir vėstančiais vakarais, žmonės galės ilgiau sėdėti lauke, klausydamiesi jūros ošimo. Kadangi lauko staliukai arti vieni kitų, siūlyčiau vieną dalį lauko terasos padaryti nerūkoma. Kai pagalvoju, kad atsisėda pavalgyti šeima su vaikais ir šalia dėdė gerdamas alų rūko, apetito tai nesukelia.
Kažkas manęs buvo klausę, kur skaniai Klaipėdoje pavalgyti, tad dabar galiu drąsiai teigti vieną tokią vietą uostamiestyje aš jau radau. Ir tikrai čia sugrįšime dar ne kartą. Todėl galiu drąsiai šią vietą rekomenduoti Jums.
Orion
Audros g. 2a, 92278 Klaipėda
